Daugeliui taurė vyno ar bokalas alaus atrodo neatsiejama poilsio, švenčių ar bendravimo dalis. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad organizmo reakcija į alkoholį su amžiumi keičiasi, todėl tai, kas jaunesniame amžiuje nesukeldavo didesnių problemų, vėliau gali tapti reikšmingu sveikatos rizikos veiksniu.
Amerikiečių neurologas dr. Richardas Restakas savo knygoje apie atminties stiprinimą pateikia gana aiškią rekomendaciją – sulaukus 65 metų reikėtų smarkiai sumažinti alkoholio vartojimą, o artėjant prie 70-mečio apsvarstyti visišką jo atsisakymą. Specialistas mano, kad būtent šiame gyvenimo etape smegenų apsauga tampa ypač svarbi.
Kodėl vyresniame amžiuje alkoholis tampa pavojingesnis?
Senstant organizme vyksta natūralūs pokyčiai. Mažėja raumenų masė, organizme lieka mažiau vandens, lėtėja medžiagų apykaita. Dėl šių priežasčių alkoholis organizme išlieka ilgiau, o jo poveikis tampa stipresnis net vartojant tokį pat kiekį kaip jaunystėje.
Medikai taip pat pabrėžia, kad vyresni žmonės dažniau vartoja įvairius vaistus. Alkoholis gali sąveikauti su preparatais nuo padidėjusio kraujospūdžio, diabeto, širdies ligų ar kitų lėtinių susirgimų, todėl didėja šalutinių poveikių ir komplikacijų rizika.
Poveikis smegenims ir atminčiai
Pasak dr. Restako, alkoholis veikia kaip silpnas neurotoksinas, galintis neigiamai paveikti nervines ląsteles. Nors moksliniai tyrimai rodo, kad per gyvenimą žmogus netenka palyginti nedidelės dalies neuronų, vyresniame amžiuje jų išsaugojimas tampa vis svarbesnis.
Neurologas yra rašęs: „Alkoholis yra labai silpnas neurotoksinas – jis kenkia nervinėms ląstelėms“. Būtent todėl, jo vertinimu, po 65 metų reikėtų ypač atsargiai vertinti alkoholio vartojimą.
Ryšys su demencija ir kitais sveikatos sutrikimais
Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas siejamas su didesne pažinimo funkcijų silpnėjimo bei demencijos rizika. Alzheimerio ligos tyrėjai taip pat yra pastebėję ryšį tarp perteklinio alkoholio vartojimo ir didesnės neurodegeneracinių ligų tikimybės.
Papildomą nerimą kelia ir kritimų pavojus. Vyresniame amžiuje net nedidelis apsvaigimas gali paveikti koordinaciją, reakcijos greitį bei pusiausvyrą. Dėl to išauga kaulų lūžių, galvos traumų ir kitų rimtų sužeidimų rizika.
Ką rodo naujausi tyrimai?
Pastarųjų metų moksliniai darbai taip pat rodo, kad dažnas alkoholio vartojimas gali būti susijęs su spartesniu smegenų senėjimu. Analizuojant dideles gyventojų grupes nustatyta, kad reguliariai vartojamas alkoholis gali turėti neigiamą poveikį smegenų struktūrai ir kognityvinėms funkcijoms net tada, kai vartojimo mastas nelaikomas itin dideliu.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad nėra vienos universalios amžiaus ribos, kuri tiktų visiems žmonėms. Didelę reikšmę turi bendra sveikatos būklė, vartojami vaistai, fizinis aktyvumas ir individualūs organizmo ypatumai.
Svarbiausia – įvertinti riziką laiku
Gydytojai sutaria, kad sulaukus vyresnio amžiaus verta reguliariai aptarti alkoholio vartojimo įpročius su šeimos gydytoju. Net jei alkoholis vartojamas saikingai, organizmo pokyčiai gali lemti, kad jo poveikis bus visai kitoks nei anksčiau.
Todėl pagrindinė specialistų žinia nėra tik apie konkretų skaičių pase. Ji labiau susijusi su sąmoningu požiūriu į sveikatą: kuo vyresnis žmogus tampa, tuo svarbiau apsaugoti smegenis, išsaugoti gerą atmintį, judrumą ir gyvenimo kokybę.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.