Vilniuje atskleista itin blogų gyvenimo sąlygų grupė, kurioje viename 22 kvadratinių metrų kambaryje gyveno šešiolika žmonių. Situaciją apžiūrėjusiems liudininkams ir profesinių sąjungų atstovams vaizdas pasirodė sunkiai suvokiamas: „Buvo 22 kvadratai, 16 asmenų, 25–28 lagaminai. Na, vaizdas tikrai labai kraupus ir dar mažiukas tas šaldytuvėlis, tai tu supranti, kad tai yra ne vienos ir ne dviejų dienų gyvenimas“, – pasakoja Audrius Cuzanauskas.
Ką parodė apžiūra
Apžiūros metu nustatyta, kad patalpa buvo be tinkamo vėdinimo, langai uždengti grotomis, o erdvė priminė rūsišką, perpildytą kambarėlį. Šešiolika žmonių dalijosi keletą spintos vietų ir vieną mažą šaldytuvą, todėl privatumo ir higienos sąlygos buvo akivaizdžiai pažeistos. Stiprūs psichologinio streso požymiai, nuolatinis susirūpinimas ir baimė kreiptis dėl pagalbos – tai kasdienybė tokiomis sąlygomis.
Darbdavio praktikos ir dokumentų atėmimas
Į profesinių sąjungų atstovus kreipėsi migrantai, prašydami padėti susigrąžinti asmens dokumentus. Pasak A. Cuzanausko, darbdaviai buvo atėmę įrodymus ir bilietus, taip praktiškai atėmę galimybę žmonėms laisvai grįžti ar kreiptis pagalbos. Toks elgesys kelia grėsmę darbo teisių pažeidimams ir galimai turėtų nusikaltimo požymių – dokumentų atėmimas bei sveikatos ir saugumo nepaisymas yra rimti pažeidimai.
Psichologinės ir sveikatos pasekmės
Profesinių sąjungų atstovas apibūdino situaciją taip: „Tai yra natūralus mobingas, tai yra psichologinis dalykas dėl to, kad tu tik pabandyk pasakyti kažką tai ne taip“. Perpildytose, prastai vėdinamose patalpose žmonės rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis, taip pat kyla rizika dėl nepakankamos higienos ir netinkamo maisto laikymo. Tokios aplinkybės ypač pavojingos ilgalaikėje perspektyvoje – fizinė sveikata ir psichinė gerovė abu kenčia.
Ekonominis spaudimas ir pažeidžiamos teisės
Kaip teigta, daugelis darbuotojų atvyko sumokėję po 2,5 tūkstančio eurų už atvykimą ir skolindamiesi pinigus.
„Jie, atvažiavę čia, yra sumokėję kiekvienas po 2,5 tūkstančio eurų, pasiėmę kreditus atvykti čia. Jie puikiai supranta, kad ne vieta ir ne laikas reikalauti savo darbo teisių. Čia ne tas aspektas, kad filipiniečiai sėdi ir sako, tu įsivaizduoji, koks darbdavys“, – nemalonią realybę atskleidžia A. Cuzanauskas. Tokios finansinės įsipareigojimai ir baimė prarasti darbą silpnina galimybes viešai reikšti pretenzijas ir ginti savo teises.
Veiksmai ir institucijų atsakomybė
Tyrimą dėl apgyvendinimo ir galimų teisių pažeidimų pradėjo atitinkamos institucijos. Svarbu ne tik nustatyti atsakomybę konkrečiais atvejais, bet ir stiprinti prevencines priemones: prižiūrėti įdarbinimo agentūras, užtikrinti prieigą prie informacijos darbuotojams jų gimtąja kalba, kontrolę dėl gyvenamųjų sąlygų ir griežtesnes sankcijas už dokumentų konfiskavimą. Visuomenės bei verslo atsakomybė – neignoruoti signalų ir reportuoti galimus pažeidimus kompetentingoms institucijoms.
Tokios istorijos primena, kad migracija turi būti valstybiškai reguliuojama ir stebima ne tik darbo rinkos, bet ir žmogaus teisių perspektyvos. Tik užtikrinus saugias gyvenimo ir darbo sąlygas galime kalbėti apie tvarią integraciją ir žmonių gerovę.