Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma ukrainiečių išlaiko tvirtą pasiryžimą ir tikėjimą savo šaliai. Pagal tyrimo rezultatus, 62 proc. respondentų teigė esantys pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės, o dar 4 proc. nurodė, kad galėtų ištverti maždaug vienerius metus. Kiti 23 proc. sakė pasirengę stengtis kelis mėnesius arba pusmetį, o 11 proc. negalėjo apsispręsti.
Apibendrinimas: pasitikėjimas pergale ir su tuo susiję lūkesčiai
Apklausa taip pat parodė stiprų įsitikinimą galutine pergale: 79 proc. ukrainiečių mano, kad galiausiai laimės jų šalis. Iš jų 47 proc. yra visiškai įsitikinę, o 32 proc. linkę manyti, kad pergalė bus pasiekta. Tik 7 proc. mano, kad laimės priešinga pusė, o 14 proc. negalėjo apsispręsti. Šie skaičiai atspindi aukštą morale ir visuomenės pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis bei karo eiga, nors nuomonės paskirstymas apie galutinį teritorinį sprendimą išlieka įvairus.
Teritoriniai lūkesčiai ir galimos išeitys
Respondentai taip pat vertino, kokią teritorinę išeitį jie laiko tikėtina. 41 proc. mano, kad Ukraina išsaugos valstybingumą ir nepriklausomybę, tačiau patirs priverstinių teritorinių praradimų. Tuo tarpu 53 proc. pasirinko variantus, numatančius bent dalies okupuotų teritorijų išvadavimą: 14 proc. nurodė grįžimą prie faktinių 2022 metų sienų, 4 proc. – visą Donecko ir Luhansko sričių deokupaciją, 23 proc. – deokupaciją 1991 metų ribose, o 12 proc. tikisi visiško teritorinio vientisumo ir karo veiksmų perkėlimo į Rusijos teritoriją. Lyginant su ankstesnėmis apklausomis, kai kurie variantai šiek tiek susilpnėjo arba sustiprėjo, kas rodo visuomenės nuolatinį prisiderinimą prie besikeičiančios situacijos.
Kyjivas ir regioniniai skirtumai
Sociologai atkreipė dėmesį į sostinės gyventojų nuostatą: nepaisant Rusijos teroro aktų ir reaktyvinių dronų išpuolių, 72 proc. kyjiviečių teigė esantys pasirengę kęsti karą tiek, kiek reikės. Tai net šiek tiek daugiau nei vasaros pabaigoje, kai panašiai mąstė 69 proc.
gyventojų. Tokie regioniniai duomenys rodo ne tik aukštą pasipriešinimo lygį didžiuosiuose miestuose, bet ir psichologinį atsparumą civilinei visuomenei.
Metodologija ir atskaitomybės ribos
Apklausa vyko 2026 m. rugsėjo 12–21 d., buvo atlikta telefoninių interviu (CATI) būdu ir apėmė 1002 respondentus, gyvenusius Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. Tyrime nebuvo įtraukti gyventojai, likę laikinai nekontroliuojamose teritorijose, taip pat asmenys, išvykę į užsienį po 2022 m. vasario 24 d. Dėl šių apribojimų rezultatai atspindi nuomonę tarp šalies gyventojų, likusių valdžios kontroliuojamose zonose, ir gali skirtis nuo nuostatų tarp diasporos ar gyventojų nevaldžiuose regionuose.
Apibendrinant, apklausos duomenys atspindi tvirtą ukrainiečių pasiryžimą ir plačią viltį dėl galutinės pergalės, kartu išlaikant realius abejonių ir skirtingų teritorinių lūkesčių aspektus. Tokie rezultatai turi įtakos tiek vidaus politinei diskusijai, tiek tarptautinės paramos formavimui — jie rodo, kad visuomenė yra pasirengusi tęsti kovą, tačiau kartu laukia aiškesnių strateginių sprendimų ir diplomatinių perspektyvų.