Europoje mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, vis dažniau diskutuojama apie skaitmeninį eurą – naują Europos Centrinio Banko siūlomą atsiskaitymo priemonę. Siūloma, kad ji būtų lygiavertė banknotams ir monetoms, bet veiktų skaitmeniniu formatu: atsiskaitymai telefonu ar specialia programėle būtų galimi visoje euro zonoje, o tam tikrais atvejais ir be nuolatinio interneto ryšio.
Kas yra skaitmeninis euras?
Skaitmeninis euras būtų nauja pinigų forma, kurią tiesiogiai garantuotų Europos Centrinis Bankas. Tai nebūtų kita valiuta, o tas pats euras elektronine forma. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius aiškina: „Tai būtų skaitmeninė to paties euro forma, kurios tikslas – stiprinti euro zonos mokėjimų sistemos savarankiškumą“. Tokiu būdu gyventojai gautų papildomą patikimą alternatyvą kasdieniams atsiskaitymams.
Kodėl Europai reikalingas skaitmeninis euras?
Iniciatyva kilusi ne vien tik dėl patogumo. Ekspertai pabrėžia, kad daug elektroninių mokėjimų Europoje koncentruojasi komercinių bankų ir tarptautinių mokėjimo sistemų rankose. „Pati idėja sukurti greitą, vieningą, saugią ir privatumą užtikrinančią atsiskaitymo priemonę yra prasminga ir verta gilios analizės“, – sako „Artea” banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Skaitmeninis euras galėtų mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių sprendimų ir suteikti ES didesnį kontrolės instrumentą finansų srityje.
Kaip tai veiktų ir kokios numatytos taisyklės?
Planuojama, kad skaitmeninė piniginė būtų lengvai naudojama telefonuose ar kitose įrenginiuose, o tam tikromis aplinkybėmis mokėjimai vyktų ir be tinklo prieigos. Vienas žmogus galėtų laikyti skaitmeninėje piniginėje iki 3 tūkst. eurų – tai numatyta siekiant, kad priemonė būtų skirta kasdieniams atsiskaitymams, o ne santaupų kaupimui. Teisininkas Ronaldas Kubilius pažymi vieną svarbų privalumą: „Atsiskaitymai skaitmeniniais eurais turėtų būti nemokami, tad bus sutaupomos bankinių operacijų sąnaudos ir nebeliks situacijų, kai pardavėjas leidžia atsiskaityti kortele tik nuo tam tikros sumos”.
Rizikos ir praktiniai iššūkiai
Nepaisant privalumų, specialistai įspėja apie saugumo, techninių sprendimų ir populiarumo rizikas. Indrė Genytė-Pikčienė primena, kad kiekviena nauja technologija susiduria su saugumo ir techniniais išbandymais. Taip pat svarbu, ar pakankamai vartotojų priims šią priemonę, kad sistema būtų efektyvi. Ronaldas Kubilius atkreipia dėmesį į praktinius scenarijus: „Gali nutikti taip, kad netikėtai išsikrovus telefonui, jį praradus ar kilus ekstremaliajai situacijai, atsiskaityti elektroniniais eurais greičiausiai nepavyks”. Be to, kils iššūkių užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis.
Ar tikrai dings grynieji pinigai?
Dažniausias visuomenės klausimas – ar skaitmeninis euras pakeis grynuosius. Ekspertai ramina: „Vargu ar siekiama pakeisti grynuosius”, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė. Euro zonoje ir toliau išliks gyventojų grupės, kurios labiau pasitiki banknotais ir monetomis, taip pat vietos, kur grynieji yra pagrindinė atsiskaitymo priemonė. Tikėtina, kad grynųjų naudojimas ilgainiui mažės natūralios skaitmenizacijos proceso metu, tačiau jie neišnyks staiga – žmonėms išliks pasirinkimo laisvė ir psichologinė saugumo nauda, susijusi su fiziniais pinigais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.