Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuojamas skaitmeninis euras žengia į praktinį pasirengimo etapą, o Lietuva aktyviai ruoštis šiai naujai mokėjimų formai. Projekto ambicijos apima ne tik virtualių pinigų išleidimą, bet ir galimybę atsiskaityti nepriklausomai nuo interneto ryšio — tai svarbus žingsnis kuriant alternatyvą gryniesiems pinigams ir kortelėms kritinių situacijų atvejais.
Ką svarbiausio žinoti apie procesą
Šiuo metu vyksta politinis ir teisinis etapas – vadinamoji trilogo fazė, kuri gali suformuoti galutinį reglamentą. Jei trilogai bus užbaigti laiku, numatomas dviejų metų pasirengimo laikotarpis ir skaitmeninis euras teoriškai galėtų pasirodyti apie 2029 metus. ECB jau atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus bandomiesiems projektams, tarp jų ir Lietuvoje registruotą „Revolut Bank“.
„Bankai vis labiau supranta, kad alternatyvi mokėjimo priemonė yra reikalinga, kad jie savo klientams irgi turi užtikrinti nepalaužiamą mokėjimų veikimą. Jie irgi turi pasiūlyti kažkokią alternatyvą. Ir skaitmeninis euras būtent ir ją sukuria“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Kaip tai veiks praktiškai
Vartotojams skaitmeninis euras bus pateikiamas per bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus. Techniniu požiūriu kiekvienam naudotojui gali atsirasti atskira skaitmeninio euro sąskaita, matoma internetinėje bankininkystėje šalia kitų sąskaitų. Žmonės galės pervesti lėšas į šią sąskaitą, gauti atlyginimus ar naudoti ją kaip rezervinę mokėjimo priemonę.
Svarbi naujovė — gebėjimas atlikti atsiskaitymus be interneto: numatyta atskira infrastruktūra, palaikoma ECB, kuri veiktų nepriklausomai nuo tradicinių mokėjimo tinklų ir būtų pritaikyta ekstremalioms situacijoms, technologinėms ar geopolitinėms krizėms.
„Dar teks priimti galutinį sprendimą ir leisti rinkai dvejus metus pasiruošti skaitmeninio euro įdiegimui. Tai reikštų, kad maždaug 2029 metais jau būtų galima tikėtis, kad skaitmeninis euras galėtų atsirasti kiekvieno europiečio kišenėje kaip naujas atsiskaitymo būdas“, – tikisi E. Ruzgys.
Iššūkiai ir kaštai
Technologinis pasirengimas apima ne tik centrinės infrastruktūros kūrimą, bet ir komercinių bankų, POS terminalų, bankomatų bei kitų technologijų tiekėjų adaptaciją.
ECB skaičiavimai projekto įdiegimui vertina apie 3–4 mlrd. eurų, tuo tarpu bankų vertinimai rodo, kad industrijos pasirengimas gali kainuoti keliasdešimt milijardų eurų visoje euro zonoje. ECB iki šiol investavo maždaug 1,3 mlrd. eurų į technologijas.
Politinis debatas papildomai lėmė skeptikų nuomonės, kad alternatyvas turėtų kurti verslas, tačiau praktika rodo, jog privati iniciatyva nevisada sukuria pakankamai platų alternatyvų tinklą visoje Europoje, todėl viešos iniciatyvos vaidmuo tapo labiau pagrįstas.
Galutinai nusprendus ir priėmus reglamentą, Lietuvos bankas kartu su komerciniais bankais ir technologijų tiekėjais turės įgyvendinti teritorinį ir procedūrinį pasirengimą, kad skaitmeninis euras vartotojams taptų patikima ir lengvai prieinama mokėjimo priemone.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!