Šiandien mokslininkai vieningai teigia, kad norint ne tik gyventi ilgai, bet ir išlaikyti gerą fizinę bei psichinę sveikatą, neužtenka vien rūpintis savo kūnu fiziniais būdais. Nors pastaraisiais metais žmonės vis aktyviau keičia savo gyvenimo įpročius – daugiau juda, sveikiau maitinasi – sergamumas nemažėja, o netgi žmonių psichologinė būklė blogėja. Per paskutinius du dešimtmečius laimės jausmas sistemingai mažėjo. Kyla svarbus klausimas – ką mes darom ne taip ir ką prarandame?
Tik fizinis aktyvumas ir mityba nebepadeda
Vienas žymiausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių, gydytojas genetikos srities ekspertas dr. Danielius Serapinas dalindamasis įžvalgomis, atkreipia dėmesį į svarbius biologinius procesus, lemiančius žmogaus senėjimą ir savijautą. Pasak jo, organizmo ląstelių senėjimą daugiausiai lemia telomerai – DNR chromosomų galiukai, kurie trumpėja, kai ląstelės dalijasi ir atsinaujina. Kai telomerai pasiekia kritinį trumpumą, ląstelės nebegali dalintis, o organizmas sensta.
Be to, ląstelių mitochondrijos, vadinamos energijos gamyklomis, lemia ląstelių energingumą ir funkcionavimą. Tyrimai rodo, kad ilgesni telomerai ir aktyvesnės mitochondrijos padeda ląstelėms efektyviau vykdyti savo užduotis, todėl žmogus jaučiasi fiziškai ir emociškai stipresnis. Tačiau ne viskas priklauso nuo vien fizinių veiksnių.
Psichoemociniai veiksniai ir jų svarba
Pastaraisiais metais didele dalimi moksliniai tyrimai orientuoti į psichoemocinių veiksnių įtaką sveikatai. Dr. Serapinas pabrėžia, kad beveik pusę ląstelių reguliavimo procesų lemia psichologiniai veiksniai, apimantys savistabą, gebėjimą būti čia ir dabar bei pozityvų mąstymą. Tai reiškia, kad žmogaus požiūris ir emocinė būsena tiesiogiai veikia biologinius procesus, susijusius su ląstelių sveikata.
Tačiau pozityvus mąstymas nėra problemų ignoravimas. Tai gebėjimas sunkumus suvokti kaip iššūkius, o ne kaip kliūtis. Priešingai, neseniai vykusiose psichoendokrinologų konferencijose buvo įrodyta, kad požiūris lemia, kaip gyvenimo įvykiai paveiks mūsų organizmą tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Įdomu pastebėti, kad tyrimai Lietuvoje atskleidė, jog smurtą patyrusios moterys, sugebėjusios peržvelgti savo patirtį kaip paskatinimą augti ir keistis, įgavo naują gyvenimo jėgą. Tai vadinama potrauminiu augimu – neigiama patirtis virsta vidiniam stiprumui ir dvasiniam vystymuisi. Tarp psichoemocinių veiksnių svarbūs ir dėkingumo bei nepriekaištautojo mąstymo įgūdžiai, kurie padeda kurti harmoningesnius santykius su savimi ir aplinka.
Praktiniai patarimai – kaip rūpintis savo sveikata ir ilgaamžiškumu
Dr. Serapinas rekomenduoja pradėti nuo emocijų stebėjimo ir suvokimo, kas mums suteikia teigiamų, o kas – neigiamų pojūčių. Dauguma žmonių kasdienybėje gyvena iš inercijos, neanalizuoja savo emocijų ir taip užsisuka netinkamame gyvenimo ritme. Savistaba tampa kaip kompasas, padedantis nusistatyti norimą kryptį ir keisti gyvenimo būdą.
Taip pat verta praktikuoti dėkingumą už tai, ką turime, nes tai gerina bendrą savijautą ir sveikatą. Be to, yra svarbu ugdyti nepriekaištautojo mąstymą, kuris skatina harmoniją su savimi ir aplinkiniu pasauliu, mažina konfliktus ir stresą.
Žinomi mokslininkai, tokie kaip Nobelio premijos laureatė prof. Elizabeth Blackburn, daug dėmesio skiria psichologinių faktorių įtakai telomerų ilgiui, o tai reiškia tiesioginį poveikį žmogaus fizinei ir psichologinei sveikatai, įskaitant širdies bei kraujagyslių ligų, depresijos prevenciją. Dėmesingumo praktikos, meditacija ir kiti sąmoningumo ugdymo metodai leidžia pagerinti imuninę sistemą, sumažinti nerimą ir palaikyti sveikesnį gyvenimo būdą.
Konferencija „Neurostartas“ – žingsnis link ilgaamžiškumo
Šiemet spalio 18 d. vyksianti mokslinė-praktinė konferencija „Neurostartas“ skirta išsamiai aptarti ilgą, sveiką ir laimingą gyvenimą. Renginyje dalyvaus daug žymių mokslininkų, gydytojų ir specialistų, kurie perteiks svarbiausias žinias apie sveikatą, emocijų valdymą ir dvasinį vystymąsi. Vienas iš pagrindinių pranešėjų – dr. Danielius Serapinas, kuris kalbės apie ilgaamžiškumo mokslo patvirtintus veiksnius.
Konferencijos tikslas – ne tik pateikti teorines žinias, bet ir skatinti praktinį jų pritaikymą, kad kiekvienas dalyvis galėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę. Organizuotojai pabrėžia, kad sąmoningas gyvenimas, įtraukiant tiek fizinius, tiek emocinius bei psichologinius aspektus, yra efektyviausias kelias į ilgaamžiškumą ir sveikatą.
Apibendrinant, ekspertai teigia, kad sveikata priklauso nuo kelių veiksnių – medicinos paslaugos lemia tik apie 10 procentų, 20 procentų įtakoja aplinka ir dar tiek pat genetika, o didžiausią dalį – net 50 procentų – sudaro mūsų gyvenimo būdas, mintys ir emocijos. Toks holistinis požiūris siūlo pažvelgti į sveikatą ne tik per fizinę prizmę, bet ir atkreipti dėmesį į emocinę bei psichologinę pusiausvyrą, kuri yra nepamainoma gero gyvenimo pagrindas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.