75-erių moteris, norėjusi pasinaudoti jai priklausančia dantų protezavimo kompensacija, liko nustebinta: „Pasirodo, turiu per daug dantų!“ Ji tikėjosi gauti valstybinę paramą implantui ir už likusią sumą susimokėti pati, tačiau klinikoje sužinojo, kad kompensacija nepriklauso, jei burnoje yra daugiau nei 10 funkciškai vertingų dantų porų.
Birutė, kurios vardas pakeistas redakcijai žinomu vardu, pasakojo, kad vizitas į odontologijos kliniką prasidėjo su viltimi: planas buvo įsidėti implantą ir pasinaudoti kompensacija. Tačiau procedūros pradžioje paaiškėjo, jog įstatymai ir jų taikymas leido gydytojams atsisakyti kompensacijos. Birutė stebėjosi: „O duoda tik tada, kai burnoje tėra 10 dantų. Niekas neklausia, kad esu garbaus amžiaus, gaunu mažą pensiją, bet turiu per daug dantų!“
Ką reiškia „per daug dantų“ ir kokie kriterijai taikomi
Valstybinės ligonių kasos atstovai aiškiai nurodo, kad teisė gauti protezavimo paslaugas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo priklauso tik tam tikroms asmenų grupėms. Svarbus kriterijus – funkciškai visaverčių kontaktuojančių dantų porų skaičius. Kaip pažymėta:
„Dantų protezavimas, apmokamas PSDF lėšomis, skirtas atkurti kramtymo funkciją. Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, ir asmenims, kuriems nustatytas dalyvumo lygis, dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos, jei yra mažiau kaip 10 funkciškai visaverčių kontaktuojančių natūralių ar kokybiškų protezuotų antagonistinių dantų porų. Taip pat taip atvejais, kai diagnozuotas didesnis nei II laipsnio patologinis visų dantų nudilimas (nudilusi daugiau kaip 1/3 danties vainiko) arba bedančio apatinio žandikaulio aukštis 4, 5 ir 6 dantų srityje yra mažesnis nei 12 mm (reikalinga gydytojų odontologų konsiliumo išvada)“, – komentavo J. Grigarienė.
Trumpai tariant, nepakanka skaičiaus „dantys ar jų nebuvimas“ – vertinama, ar išsaugotas kramtymo funkcionalumas. Tai lemia ir sprendimą dėl kompensacijos suteikimo.
Pacientų teisės ir praktiniai patarimai
Birutė paminėjo praktinį aspektą: jos kaimynai kitose klinikose kompensacijas gavo, nors, jos manymu, dantų padėtis buvo panaši.
Ji sakė: „Supratau, kad papuoliau pas labai sąžiningus medikus, kurie griežtai laikosi Vyriausybės išleistų įstatymų. Kai kas patarė eiti ir ieškoti odontologų, kurie dantų neskaičiuoja, bet implantą įsuko „skolon“.”
Tokiais atvejais svarbu žinoti savo teises: pacientas turi teisę gauti gydytojo odontologo išduotą informacinį pranešimą, kuriame nurodoma, ar jam priklauso kompensuojamos paslaugos. Prieš pradedant gydymą turi būti sudarytas ir pasirašytas dantų protezavimo planas, kuriame pateikiami planuojami darbai ir kainos.
Jeigu pacientui kyla abejonių dėl sprendimo, rekomenduojama prašyti aiškaus rašytinio paaiškinimo, konsultuotis kitoje gydymo įstaigoje arba kreiptis į Valstybinę ligonių kasą patikslinimui. Tai padeda išvengti netikėtų išlaidų: Birutė minėjo, kad visą procedūrą galėjo užbaigti, bet tai kainavo apie 1 300 eurų, o už vizitą ir dantų skaičiavimą jai teko susimokėti simbolinę sumą.
Šiuo metu kompensacijų dydis gali svyruoti: pensininkams ir neįgaliesiems kompensacija mokama iki tam tikros sumos, o jei gydymo kaina viršija kompensuojamą ribą, skirtumą turi padengti pacientas. Todėl planuojant protezavimą verta iš anksto aiškiai aptarti visas išlaidas su gydytoju.
Birutės istorija primena, kad teisės aktų interpretacija ir praktinis jų taikymas gali labai paveikti asmenų finansinę padėtį ir prieigą prie sveikatos paslaugų, todėl informacijos tikslinimas ir antra nuomonė dažnai yra reikalingi.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!