Galvos skausmas yra dažna ir kartais kasdienę veiklą sutrikdanti problema, kurią patiria beveik kiekvienas. Svarbu atskirti, kada skausmas yra pirminis – savarankiška liga, ir kada jis gali būti antrinis, tai yra kito susirgimo požymis. Tinkamas skausmo pobūdžio ir lydinčių simptomų vertinimas padeda laiku nustatyti grėsmingas priežastis ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Pirminiai ir antriniai galvos skausmai
Galvos skausmai dažniausiai skirstomi į pirminius ir antrinius. „Kai nėra akivaizdžios priežasties, dėl ko kilo galvos skausmas, jis linkęs pasireikšti priepuoliais ir periodiškai kartotis, o tyrimais pakitimų nenustatyta, tai reiškia, kad skausmas yra pirminis, kitaip tariant, savarankiška galvos skausmo liga”, – teigė neurologė.
Tarptautinė galvos skausmo klasifikacija išskiria keturias pirminių skausmų grupes: įtampos tipo, migreną, trigeminalines autonomines cefalalgijas (tarp jų – klasterinis skausmas) ir retas pirminis galvos skausmas. Kiekvienai grupei būdingi specifiniai simptomai ir gydymo strategijos.
Pagrindiniai pirminiai skausmai
Įtampos tipo galvos skausmas yra pats paprasčiausias ir dažniausias. Jis dažnai apima visą galvą arba priekinę jos dalį, paprastai yra silpnas arba vidutinio stiprumo ir nekelia pykinimo ar vėmimo. Dažnai kasdienė veikla nėra visiškai sutrikdoma, tačiau kartais žmogui vis tiek reikia poilsio ar nuskausminamųjų.
Migrena pasižymi stipriais, pulsuojančiais priepuoliais, trunkančiais nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dažnai skauda vieną galvos pusę, erzina garsai ir šviesa, pasireiškia pykinimas ar vėmimas, pacientas negali užsiimti kasdiene veikla. Dėl intensyvumo migrena dažnai skatina kreiptis į gydytoją.
Klasteriniai galvos skausmai yra ypač intensyvūs, lokalizuoti aplink vieną akiduobę, trunka nuo 15 minučių iki kelių valandų ir pasireiškia periodais. Priepuolio metu ašaroja akys, varva nosis, gali užkristi voko sritis, pacientas būna neramus ir dažnai negali ramiai gulėti. Paūmėjimai dažnai pasireiškia pavasarį ir rudenį.
Diagnostika ir ką klausia gydytojas
„Konsultacijos metu renkame informaciją apie skausmo priepuolių trukmę, skausmo stiprumą, pobūdį, lokalizaciją, požymius, kurie pasireiškia kartu su skausmu, vartojamus vaistus ir jų veiksmingumą.
Ligos sunkumui nustatyti išsiaiškiname, kaip dažnai kartojasi skausmas, kiek dienų per mėnesį ligonis patiria bet kokį galvos skausmą ir kiek – stiprų galvos skausmą”, – pasakojo K.Ryliškienė.
Antrinis galvos skausmas signalizuoja apie kitą ligą: traumas, meningitą, insultą, smegenų kraujagyslių pakitimus, auglius arba kaklinės stuburo problemas. „Dar daugiau priežasčių, ir ne vien tik neurologinių, gali būti svarbios, kai skauda veidą. Jeigu skausmas yra antrinis, jo pobūdis gali būti labai įvairus. Vien pagal tai, kaip ir kur skauda, ligos priežasties nustatyti nėra įmanoma. Tam reikalingi papildomi instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai”, – pasakojo K.Ryliškienė.
Kada nedelsti: SNOOP kriterijai
S – tai sisteminis požymis. Kartu su galvos skausmu atsiranda karščiavimas, krenta svoris; jau žinoma, kad ligonis turi kito organo piktybinį susirgimą; dėl kitų ligų yra vartojami vaistai, slopinantys imunitetą arba veikiantys kraujo krešėjimą;
N – neurologiniai požymiai, kurie atsiranda katu su galvos skausmu, pavyzdžiui, rankos ar kojos nusilpimas, veido perkreipimas, voko užkritimas, dvejinimasis, kalbos sutrikimas, pasikeitęs elgesys, traukuliai;
O – pirmą kartą gyvenime atsiradęs labai staigus ir stiprus skausmas. Tokiu atveju gali kilti įtarimas, kad yra trūkusi kraujagyslė;
O – amžiaus kriterijus. Jeigu skausmas yra pirmą kartą atsiradęs vaikui, kuriam mažiau nei 10 m., arba suaugusiam, kuriam daugiau nei 50 m., arba vyresnio amžiaus žmogui buvęs skausmas pasikeičia;
P – progresuojantis, stiprėjantis, dažnėjantis skausmas, buvę vaistai tampa nebeveiksmingi, jų reikia vis daugiau.
Prevencija ir gydymo gairės
Jei skausmas dažnas arba vargina stiprūs priepuoliai, verta kreiptis į specialistą. Dažnarasių vaistų vartojimas gali sukelti vaistų sukeliamą galvos skausmą, todėl gydymo strategiją verta aptarti su gydytoju. Prevencijai svarbūs reguliarus miegas, sveika mityba (nepraleisti pusryčių), fizinis aktyvumas (3 ir daugiau kartų per savaitę) ir streso valdymas. Tam tikri papildai – magnio citrato druska, B2 vitaminas ir kofermentas Q10 – gali padėti sumažinti priepuolių dažnį ar intensyvumą, tačiau jų vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.