Vasaros karštyje daugelis jautriai reaguoja į maistą: sumažėja apetitas, krenta darbingumas, sunkiau užmigti. Tinkamai parinkti produktai gali ne tik numalšinti troškulį, bet ir padėti kūnui natūraliai atvėsti bei išvengti dehidratacijos ar nuovargio. Specialistai išskiria kelias grupes produktų, kuriuos verta įtraukti į mitybą šiltuoju sezonu, ir pataria, kurių geriau vengti.
Kaip maistas padeda atvėsti
Šaltiniai nurodo, kad mažesnis angliavandenių ir baltymų kiekis maiste, taip pat tam tikri skysčių gausūs vaisiai bei prieskoniai prisideda prie geresnio savijautos jausmo karštoje aplinkoje. Šiuo metu, kai temperatūra aukšta, mitybos įpročiai ir dienotvarkė keičiasi, todėl verta žinoti, kurie produktai padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
Vienas efektyvių, iš pirmo žvilgsnio netikėtų pasirinkimų yra sriuba. „Dėl to labiau prakaituosite, tačiau, prakaitui garuojant, ore sugeriama energija, tad kūnas vėsinamas”, – aiškino dietologas. Šilta, bet skysta vakarienė gali sukelti prakaitavimą, o garuojantis prakaitas atvėsina kūną – tai natūralus organizmo termoreguliacijos mechanizmas.
Aitrioji paprika taip pat turi savitą efektą: kapsaicinas siunčia signalą smegenims apie padidėjusią kūno temperatūrą, kas skatina prakaitavimą ir vėsesnės būsenos atsiradimą po prakaitavimo. „Temperatūra vis dar nekrenta, tad išmėginame įvairiausius kovos su karščiu būdus: nuo vėsaus dušo vos įžengus pro duris iki vengimo būti karštoje virtuvėje”.
Prieskoniai, tokie kaip ciberžolė, mažina uždegimą ir gerina kraujotaką – tai padeda kraujui efektyviau pasklisti po kūną ir padeda atvėsinti audinius. Mėtos suteikia pojūtį vėsos burnoje, o kokosų pienas, naudojamas tropiniuose patiekaluose, padeda papildyti skysčius bei elektrolitus, taip užkertant kelią terminio streso simptomams.
Svogūnai ir špinatai dažnai minimi kaip naudingi produktai: svogūnai tradicinėje medicinoje vartojami karščio sukeltoms problemoms, o špinatai – turtingi vitaminais ir mineralais, padedančiais palaikyti kraujospūdį ir bendrai geresnį organizmo atsaką į aukštą temperatūrą.
Arbūzas, turintis daug vandens ir citrulino, padeda išplėsti kraujagysles ir pagerinti cirkuliaciją, kas taip pat palengvina kūno atvėsimą.
Yra ir maisto, kurių karščio metu verčiau vengti. „Kai karšta, maistas, kuriame gausu baltymų, gali būti sunkiau virškinamas. Mėsa yra pakankamai sunkiai viršginama, o virškinimo procesas sukuria karštį (vyksta termogenezė), todėl gali atrodyti, kad yra dar karščiau, nei yra. Augalinis maistas gali būti geras pasirinkimas, mat vegetariškiems patiekalams suvirškinti reikia mažiau energijos, palyginus su mėsa”, – aiškino mitybos specialistas. Lengvesnė, daugiau daržovių turinti mityba padės sumažinti virškinimo krūvį ir susijusį papildomą kūno šilumos pojūtį.
Apibendrinant, vasarą verta rinktis skysčius ir lengviau virškinamą maistą: arbūzus, špinatus, sriubas, patiekalus su aitriąja paprika ir ciberžole, kokosų pieną bei mėtų turinčius gėrimus. Mažinant angliavandenių ir mėsos porcijas bei daugiausia valgant augalinės kilmės produktus, galima pagerinti savijautą karštyje ir sumažinti išsekimo riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.