Padidėjęs mažo tankio lipoproteinų (MTL) – vadinamojo „blogojo“ – cholesterolis yra reikšmingas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms. Nors mityba dažnai laikoma pagrindine priemone cholesterolio kontrolei, fizinis aktyvumas atlieka svarbų, kartais nepastebimą vaidmenį. Reguliarūs pratimai keičia organizmo medžiagų apykaitą, mažina uždegimą ir gerina insulino jautrumą – veiksnius, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai mažina MTL koncentraciją kraujyje.
Organizmas pradeda efektyviau naudoti riebalus
Fizinio krūvio metu raumenims reikia daugiau energijos, todėl organizmas aktyviau naudoja riebalus kaip kuro šaltinį. Ilgalaikė fizinė veikla skatina fermentų ir mitochondrijų aktyvumą raumenyse, gerina riebalų oksidaciją ir mažina riebalų kaupimą kepenyse. Šie pokyčiai gali sumažinti lipoproteinų, nešančių cholesterolį, perteklį kraujyje ir taip prisidėti prie MTL koncentracijos mažinimo. Reikėtų pažymėti, kad poveikis skiriasi tarp žmonių: genetikos, pradinės sveikatos būklės ir treniruočių intensyvumo įtaka gali lemti didesnį arba mažesnį cholesterolio sumažėjimą.
Gerėja cukraus kiekio kraujyje kontrolė
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir insulino rezistencija yra glaudžiai susiję su sutrikusia riebalų apykaita. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda raumenų ląstelėms efektyviau panaudoti gliukozę ir pagerina insulino jautrumą. Pagerėjęs jautrumas insulinui mažina kepenų polinkį gaminti ir išskirti VLDL daleles, kurios vėliau gali virsti MTL, todėl tai yra dar vienas mechanizmas, kaip judėjimas gali redukuoti „blogąjį“ cholesterolį.
Gali mažėti uždegiminiai procesai
Lėtinis uždegimas skatina aterosklerozės vystymąsi ir gali pabloginti cholesterolio vaidmenį kraujagyslėse. Fizinis aktyvumas slopina tam tikrus uždegiminių citokinų kelius ir mažina sisteminį uždegimą, o tai sumažina riziką, kad MTL prisidės prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Šis efektas ypač svarbus žmonėms su metaboliniu sindromu ar antsvoriu, kuriems uždegimas ir lipidų sutrikimai dažnai susiję.
Didėja gerojo cholesterolio kiekis
“Reguliarus fizinis aktyvumas padeda pagerinti cholesterolio rodiklius, nes didina DTL, vadinamojo gerojo cholesterolio, kiekį. Jis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujotakos”, – aiškina S. D. Jerome’as. DTL dalyvauja grąžinant cholesterolį iš audinių į kepenis, kur jis gali būti perdirbtas arba pašalintas. Didesnis DTL kiekis gali mažinti aterosklerozės progresavimą, tačiau svarbu suprasti, kad vien DTL padidėjimas negarantuoja visiškos apsaugos – reikalinga visapusiška rizikos valdymo strategija.
Vienas geras įprotis paskatina kitus
„Mankšta gali paskatinti teigiamų pokyčių grandinę. Kai žmonės tampa fiziškai aktyvesni, jie dažnai pradeda geriau jaustis ir įgyja kitų sveikatai palankių įpročių, pavyzdžiui, ima sveikiau maitintis, o tai papildomai padeda kontroliuoti cholesterolį“, – teigia gydytojas. Fizinis aktyvumas dažnai susijęs su geresniu miego režimu, mažesniu stresu ir sveikesnėmis mitybos nuostatomis, o tai visapusiškai gerina lipidų profilį.
Kiek ir kokių pratimų reikia?
Specialistai rekomenduoja per savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio arba 75 minutes intensyvaus aerobinio krūvio ir papildyti tai bent dviem raumenų stiprinimo sesijomis. Naudingi tiek aerobiniai pratimai (ėjimas greitu tempu, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas), tiek jėgos treniruotės. Asmenims su lėtinėmis ligomis prieš pradedant intensyvesnę veiklą patartina pasitarti su gydytoju.
Nors sportas gali reikšmingai pagerinti cholesterolio rodiklius, geriausi rezultatai pasiekiami derinant fizinį aktyvumą su subalansuota mityba, kūno svorio kontrole ir kitų rizikos veiksnių valdymu. Jei lipidų rodikliai išlieka aukšti, reikalingi papildomi gydymo sprendimai, kuriuos nustatys jūsų gydytojas.