Ar žinojote, kad trys nedidelės Baltijos valstybės užima itin svarbią vietą pasaulinėje vieno gamtinio ištekliaus rinkoje? Nors dažniausiai girdime apie naftą, auksą ar gamtines dujas, šį kartą kalbama apie gerokai kukliau atrodantį, tačiau tarptautinėje rinkoje paklausų gamtos turtą.
Dar įdomiau tai, kad pagal šio ištekliaus eksporto kiekį mūsų kaimynė Latvija užima pirmąją vietą pasaulyje, o Lietuva ir Estija taip pat patenka tarp didžiausių eksportuotojų.
Kalbama apie durpes – per tūkstančius metų pelkėse susiformavusį gamtinį išteklių, kuris naudojamas ne tik sodininkystėje, bet ir įvairiose kitose pramonės srityse.
Latvija aplenkė net gerokai didesnes valstybes
2025 metais paskelbtoje tarptautinės audito ir konsultacijų bendrovės KPMG analizėje atskleista įspūdinga Baltijos valstybių padėtis pasaulinėje durpių rinkoje.
Remiantis 2019–2023 metų vidutiniais eksporto kiekiais, pasaulio lyderių sąrašas atrodo netikėtai:
- Latvija – 1 vieta pasaulyje.
- Estija – 4 vieta pasaulyje.
- Lietuva – 6 vieta pasaulyje.
Tyrimo duomenimis, Latvijai teko vidutiniškai 19,1 proc. pasaulinio durpių eksporto kiekio, Estijai – 12,4 proc., o Lietuvai – 8,7 proc.
Tai reiškia, kad trys Baltijos šalys kartu sudarė apie 40 proc. viso pasaulio durpių eksporto pagal kiekį.
Šie skaičiai ypač stebina, turint omenyje nedidelį Baltijos valstybių teritorijos plotą ir gyventojų skaičių.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie durpių eksportą, o ne apie pasaulio durpių atsargas. Didžiulius durpių išteklius turi ir kitos šalys, tarp jų Kanada, Rusija bei Suomija.
Kiek durpių eksportuoja Lietuva?
Pasaulio banko prekybos duomenų bazėje pateikiama, kad 2024 metais Lietuva eksportavo apie 920 tūkst. tonų durpių ir šiai prekių kategorijai priskiriamų produktų.
Jų eksporto vertė siekė maždaug 109 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu Latvija tais pačiais metais eksportavo daugiau nei 2,4 mln. tonų durpių ir durpių produktų, kurių vertė viršijo 365 mln. JAV dolerių.
Tai rodo, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas gamtos išteklius gali turėti didžiulę ekonominę reikšmę.
Durpių sektorius taip pat sukuria darbo vietų regionuose, kuriuose pramonės ir verslo galimybių dažnai yra mažiau nei didžiuosiuose miestuose.
Kodėl pasauliui taip reikia durpių?
Daugelis žmonių durpes sieja su sodininkyste ir daržininkyste. Ir ne veltui – būtent augalų auginimas yra viena svarbiausių jų naudojimo sričių.
Durpės pasižymi gebėjimu sugerti ir išlaikyti drėgmę, todėl jos naudojamos gaminant įvairius augalų auginimo substratus.
Tokios medžiagos plačiai naudojamos šiltnamiuose, medelynuose ir profesionaliuose augalininkystės ūkiuose.
Durpių pagrindu pagaminti substratai gali būti naudojami pomidorų, agurkų, gėlių bei daugelio kitų augalų daigams auginti.
Be to, durpės naudojamos kai kuriuose dirvožemio gerinimo produktuose, o atskirose valstybėse jos istoriškai buvo svarbios ir kaip kuras.
Taigi dalis daržovių ar dekoratyvinių augalų, auginamų įvairiose pasaulio šalyse, gali būti užauginti naudojant Baltijos valstybėse pagamintus substratus.
Kur pasaulyje sukaupta daugiausia durpių?
Pažvelgus į pasaulinį durpynų paplitimo žemėlapį matyti, kad dideli jų plotai išsidėstę šiaurinėje Žemės rutulio dalyje.
Ypač daug durpynų aptinkama Kanadoje, Rusijoje, Suomijoje ir kitose šiaurinėse valstybėse.
Tačiau durpynų yra ir tropinėse teritorijose, įskaitant Pietryčių Aziją, Centrinę Afriką bei Pietų Ameriką.
Durpės susidaro pelkėse, kur dėl didelės drėgmės ir deguonies trūkumo augalų liekanos suyra labai lėtai.
Šis procesas gali tęstis tūkstančius metų. Todėl nors durpės gamtoje ir toliau formuojasi, pramoninei gavybai sunaudoti jų kiekiai žmogaus gyvenimo laikotarpiu greitai neatsikuria.
Tačiau yra ir kita šio gamtos turto pusė
Nors durpės yra svarbi eksporto prekė, jų gavyba kelia ir aplinkosauginių klausimų.
Jungtinių Tautų aplinkos programos duomenimis, durpynai užima vos apie 3–4 proc. planetos sausumos paviršiaus, tačiau juose sukaupta beveik trečdalis pasaulio dirvožemio anglies atsargų.
Tai reiškia, kad natūralūs durpynai atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą.
Kai durpynai nusausinami, juose ilgą laiką kaupta organinė medžiaga pradeda intensyviau skaidytis, o į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama pažeistų durpynų atkūrimui, atsakingam išteklių naudojimui ir alternatyvių substratų kūrimui.
Nedidelės šalys, tačiau didžiulė reikšmė pasaulinei rinkai
Baltijos valstybių istorija durpių rinkoje yra puikus pavyzdys, kaip net nedidelės šalys gali užimti svarbią vietą pasaulinėje prekyboje.
Nors Lietuva pagal plotą ir gyventojų skaičių gerokai nusileidžia daugeliui valstybių, durpių eksporto srityje ji yra tarp pasaulio lyderių.
O Latvijos pirmoji vieta pagal eksporto kiekį rodo, kad pasaulinėje rinkoje svarbu ne vien valstybės dydis ar turimų išteklių gausa, bet ir jų perdirbimas, prekybos ryšiai bei išvystyta pramonė.
Tad kitą kartą pamatę paprastą maišą durpių sodo prekių parduotuvėje prisiminkite – tai gamtos išteklius, kurio pasaulinėje prekyboje Lietuva ir jos kaimynės vaidina gerokai didesnį vaidmenį, nei daugelis galėtų įsivaizduoti.
Šaltiniai:
KPMG Baltics (2025). Evaluation of the socioeconomic impact of the peat industry in Latvia, Lithuania and Estonia.
Pasaulio banko WITS duomenų bazė – 2024 metų durpių eksporto statistika.
Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP) – Global Peatlands Assessment (2022).