Lietuva tvirtai remia Moldovą prieš Rusijos agresiją
„Mūsų valstybės susiduria su saugumo rizikomis, kurias kelia Rusija, įskaitant sienų saugumą ir oro erdvės pažeidimus, kišimąsi į rinkimus ir kitus demokratinius procesus, energetinį šantažą ir, svarbiausia, Rusijos karą prieš Ukrainą“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams teigė Gitanas Nausėda.
Lietuvos prezidentas dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą padėti Moldovai atremti precedento neturinčius Rusijos hibridinius išpuolius. Lietuva yra pasirengusi dalytis patirtimi informacinių ir ryšių technologijų sektoriuose, ypač elektroninės valdysenos ir kibernetinio saugumo srityse.
Kaip pažymėjo prezidentas, Lietuvos kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos komandos intensyviai dirbo pačioje Moldovoje parlamento rinkimų išvakarėse, padėdamos atremti Rusijos informacines ir kitokio pobūdžio hibridines atakas, kuriomis buvo siekiama daryti įtaką demokratiniam procesui. „Man atrodo, visai neblogai pavyko ir esame pasirengę šitomis žiniomis, šitais gebėjimais dalintis ir ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė ir tai, jog Lietuvos įmonės gali pasiūlyti pažangius sprendimus valstybės registrų, muitinės mokesčių administravimo, banko sektoriuose ir kitose srityse. Jis taip pat priminė, kad Lietuvos dvišalė ir vystomojo bendradarbiavimo parama Moldovai pasiekė 7,5 mln. eurų ir toliau auga, o karinė parama 2026–2028 m. sudarys 6 mln. eurų.
Moldovos prezidentė Maia Sandu: Putino nedomina karo pabaiga
Savo ruožtu Moldovos prezidentė Maia Sandu teigė, jog Rusija kariauja kognityvinį karą ne tik prieš Moldovą, bet ir prieš Europos Sąjungą (ES). „Mes turime patirties Moldovoje ir mūsų visuomenė yra pasirengusi atremti manipuliaciją. Vyriausybė taip pat yra pasirengusi tai atremti, mokomės iš partnerių. Tikime, kad turime dirbti ir už savo šalies ribų, nes tai yra kognityvinis karas, kuris turi įtakos ES plėtrai, paramai Ukrainai, ypač kalbant apie šalis, kurios turi daugiau patirties su Rusija ir jos kišimusi. Tai šios šalys gali dar geriau laimėti šitą kognityvinį karą“, – kalbėjo M.
Sandu.
Ji taip pat išreiškė skepsį dėl Maskvos retorikos apie derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Kalbant apie derybas, mes norime taikos. Ukraina nusipelno teisingos ir ilgalaikės taikos. Aš asmeniškai tikiu, kad Vladimiro Putino nedomina karo pabaiga, todėl aš nesu tokia optimistiška šiuo klausimu. Nemanau, kad mes pamatysime karo užbaigimą per ateinančius mėnesius“, – sakė Moldovos vadovė.
M. Sandu, kurios proeuropietiška partija pernai rugsėjį gavo naują mandatą, ne kartą kaltino Rusiją kišantis į buvusios sovietinės respublikos vidaus reikalus. Šalis turi 2,4 mln. gyventojų, kurių dauguma kalba rumunų kalba, o mažuma – rusų. Dar iki 2020 m. Moldovos valdžioje buvo prorusiški socialistai.
Su Ukraina besiribojanti Moldova tarpukariu buvo Rumunijos dalis, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Sovietų Sąjunga. Šiai žlugus, šalis 1991 m. paskelbė nepriklausomybę. Iš maždaug 2,4 mln. gyventojų 1,5 mln. be Moldovos turi ir Rumunijos pilietybę.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.