Tūkstančiams gyventojų aktualus sprendimas gali pakeisti būsimos pensijos dydį
Lietuvoje priimtas svarbus išaiškinimas dėl pensijų stažo sukėlė didžiulį žmonių susidomėjimą. Daugelis vyresnės kartos gyventojų ilgus metus buvo įsitikinę, kad universitetuose ar institutuose praleisti studijų metai automatiškai bus įtraukti į jų darbo stažą ir padidins būsimą pensiją. Tačiau naujausias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas parodė visai ką kita.
Paaiškėjo, kad net 3–5 studijų metai kai kuriems žmonėms gali būti neįskaitomi į pensijų socialinio draudimo stažą. O tai tiesiogiai veikia galutinį pensijos dydį.
Daugelis iki šiol tikėjo senąja tvarka
Vyresnio amžiaus žmonės puikiai prisimena laikus, kai sovietmečiu darbo knygelėse studijos būdavo įrašomos kaip darbo stažas. Dėl to ilgą laiką buvo manoma, kad universitetuose ar institutuose praleisti metai automatiškai prisidės prie senatvės pensijos.
Kai kurie žmonės tikėjosi, kad dėl šių metų galės anksčiau išeiti į pensiją arba gaus didesnes išmokas.
Tačiau teismas dabar aiškiai išaiškino, kad senoji praktika nebegali būti automatiškai taikoma pagal dabartinius įstatymus.
Teismas pateikė aiškų išaiškinimą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar į pensijų stažą gali būti įtrauktas laikotarpis, kai žmogus ne dirbo, o studijavo aukštojoje mokykloje.
Byloje buvo vertinama moters situacija, kuri 1982–1986 metais mokėsi pedagoginiame institute ir vėliau tikėjosi, kad šis laikotarpis prisidės prie jos pensijos stažo.
Tačiau teismas nusprendė, kad vien įrašų darbo knygelėje nepakanka.
„Studijų aukštojoje mokykloje laikotarpis šiandien neįskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą“, – pažymėjo LVAT.
Šis išaiškinimas tapo itin svarbiu precedentu daugeliui žmonių, kurie iki šiol tikėjosi kitokio vertinimo.
Kodėl studijos nebelaikomos stažu?
Teismas paaiškino, kad dabartinė pensijų sistema remiasi socialinio draudimo įmokomis. Kitaip tariant, stažas daugiausia siejamas su laikotarpiais, kai žmogus oficialiai dirbo ir buvo mokamos „Sodros“ įmokos.
Anot specialistų, vien tai, kad studijų metai anksčiau buvo prilyginami darbo stažui, dar nereiškia, kad jie automatiškai turi būti įtraukti į dabartinį pensijų apskaičiavimą.
Šiuo metu į stažą gali būti įtraukiami tik tam tikri įstatymuose aiškiai numatyti mokymosi laikotarpiai.
Pavyzdžiui, doktorantūra, aspirantūra, rezidentūra ar tam tikri kvalifikacijos kėlimo kursai gali būti vertinami kitaip. Tačiau įprastos universitetinės studijos daugeliu atvejų nėra laikomos socialinio draudimo stažu.
Keli metai gali smarkiai paveikti pensiją
Pensijų ekspertai pabrėžia, kad net 3–4 papildomi stažo metai gali turėti reikšmingos įtakos būsimai pensijai. Ypač tiems žmonėms, kuriems trūksta kelių metų iki būtinojo stažo ribos.
Šiuo metu minimalus stažas senatvės pensijai Lietuvoje yra 15 metų, o būtinasis stažas palaipsniui didinamas ir 2027 metais pasieks 35 metus.
Būtent nuo sukaupto stažo priklauso bendroji pensijos dalis.
Todėl žmonės, kurie tikėjosi papildomų studijų metų, gali susidurti su mažesnėmis išmokomis nei planavo.
Kai kurie gyventojai apie problemą sužino per vėlai
Specialistai pastebi, kad daugelis žmonių tik artėjant pensijai pradeda tikrinti savo stažo duomenis. Tuomet paaiškėja, kad realus sukauptas stažas yra mažesnis nei jie tikėjosi.
Ekspertai ragina gyventojus nelaukti pensinio amžiaus ir savo duomenis tikrinti iš anksto „Sodros“ sistemoje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad žmogus gali ginčyti sprendimus dėl stažo dar nesulaukęs pensijos amžiaus.
Tai reiškia, kad žmonės turi teisę anksčiau aiškintis savo situaciją ir prireikus kreiptis į teismą.
Kaip šiandien skaičiuojamas stažas?
Pagal dabartinę sistemą vieneri stažo metai sukaupiami tada, kai per metus sumokama socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 minimalių mėnesinių algų.
Jeigu žmogus dirbo ne visus metus arba gaudavo mažesnį atlyginimą, stažas kaupiasi proporcingai.
Todėl net oficialiai dirbant ne visada sukaupiami pilni stažo metai.
Šis niuansas tampa itin svarbus žmonėms, dirbantiems nepilnu etatu arba gaunantiems mažesnes pajamas.
Būtinasis stažas kasmet didėja
Dar viena problema – būtinojo stažo kartelė Lietuvoje palaipsniui didinama. Jeigu anksčiau pilnai pensijai pakakdavo mažesnio metų skaičiaus, dabar reikalavimai tampa griežtesni.
2027 metais būtinasis stažas pasieks 35 metus. Žmonės, sukaupę mažiau, gaus proporcingai mažesnę bendrąją pensijos dalį.
Dėl šios priežasties net keli „dingę“ studijų metai kai kuriems gyventojams gali tapti itin skaudžiu skirtumu.
Dalis žmonių gali likti tik su minimalia išmoka
Jeigu žmogus nesukaupia minimalaus 15 metų stažo, socialinio draudimo senatvės pensija apskritai nepriklauso. Tokiu atveju galima pretenduoti tik į šalpos pensiją, kuri yra gerokai mažesnė.
Šiuo metu šalpos pensijos dydis nesiekia vidutinės senatvės pensijos ir dažnai tampa tik minimaliu finansiniu saugikliu.
Dėl to ekspertai ragina kuo anksčiau rūpintis oficialiu darbu ir socialinio draudimo įmokomis.
Specialistai ragina tikrinti dokumentus jau dabar
Pensijų specialistai rekomenduoja žmonėms peržiūrėti senus darbo dokumentus, darbo knygeles bei „Sodros“ duomenis. Kartais paaiškėja, kad tam tikri darbo laikotarpiai apskritai nėra tinkamai apskaityti.
Taip pat svarbu žinoti, kad kai kuriuos duomenis dar galima papildyti arba patikslinti.
Ekspertai pabrėžia, kad kuo anksčiau žmogus pradeda rūpintis savo stažo apskaita, tuo mažesnė tikimybė sulaukti nemalonių staigmenų prieš pat pensiją.
Pensijų sistema ateityje gali keistis dar labiau
Ekonomistai ir socialinės politikos ekspertai pastebi, kad pensijų sistema Lietuvoje artimiausiais metais greičiausiai dar keisis. Vis dažniau kalbama apie ilgėjančią gyvenimo trukmę, mažėjantį dirbančiųjų skaičių ir augantį spaudimą „Sodros“ biudžetui.
Dėl to ateityje stažo reikalavimai gali tapti dar aktualesni.
Vis daugiau žmonių taip pat skatinami papildomai kaupti pensijai antroje ar trečioje pakopoje.
Žmones labiausiai sukrėtė viena detalė
Didžiausią emociją visuomenėje sukėlė tai, kad daugelis žmonių dešimtmečius tikėjo viena sistema, tačiau dabar susiduria su visiškai kitokiu teisiniu vertinimu.
Kai kuriems gyventojams tai reiškia ne tik mažesnę pensiją, bet ir būtinybę ilgiau dirbti.
Būtent todėl naujasis teismo išaiškinimas sukėlė tiek daug reakcijų visoje Lietuvoje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.