Remiantis JAV dienraščio „The Wall Street Journal“ tyrimu ir Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, 26 metų Rusijos leitenantas Levas Stupnikovas slapta perdavė Ukrainos karinei žvalgybai itin vertingos informacijos, kuri padėjo surengti smūgius prie fronto ir, kaip teigiama, nulėmė šimtų Rusijos karių žūtį. Tyrimas remiasi pokalbiais su pačiu karininku ir jo ryšininkais, vaizdo įrašais, susirašinėjimais ir kariuomenės dokumentais.
Operacijos detalės ir tiesioginis poveikis
Vieną vasario rytą Stupnikovas nufotografavo prie fronto esančią karinę kolonos susitelkimo vietą ir nuotrauką bei papildomas žinias nusiuntė Ukrainos žvalgybai. Jis žinojo, kad toje vietoje yra apie 120–150 žmonių ir kad netoliese vyksta treniruotės prieš Vuhledarą. Apsimetęs virškinimo sutrikimu pasitraukė į miškelį ir netrukus pajuto sprogimo bangą – Ukraina paleido raketų salvę. Po atakos jis pranešė apie mažiausiai 68 žuvusius ir 60 sužeistųjų; žurnalistų surinktais duomenimis, per keletą operacijų, pasinaudojus jo informacija, Rusijos netektis galėjo viršyti 300 žmonių. Šių skaičių nepriklausomai patvirtinti karo sąlygomis sunku, tačiau leidinio tyrimas akcentuoja žvalgybinės informacijos svarbą šiuolaikinėje konfliktiškoje zonoje.
Motyvai: nusivylimas ir sistema
Stupnikovo pasirinkimą veikti prieš savo karinę struktūrą lėmė ilgai kauptas nusivylimas. Jis liudija apie korupciją akademijoje ir kariuomenėje: mokėjimus už išvykas, ilgesnes atostogas ar tarnybos vietos pasirinkimą. Jaunas karininkas taip pat buvo moraliai sukrėstas stebėdamas civilių aukas po aviacinių atakų. Pasak jo, „Jie mėtė bombas ant nekaltų civilių gyventojų. Tai buvo blogis“. Toks asmeninis moralinis konfliktas kartu su sisteminėmis neteisybėmis paskatino ieškoti išeities už institucijos ribų.
Kaip užsimezgė ryšiai su Ukraina
Stupnikovo motina inicijavo kontaktą su programuotoju, bendradarbiavusiu su Ukrainos žvalgyba, siekdama apsaugoti sūnų. Per „WhatsApp“ leitenantas pateikė savo duomenis, tarnybos vietą bei galimybę pasiekti jautrius komunikacijos kanalus, bepiločių vaizdo perdavas ir stebėjimo sistemas.
Vėliau jis perėjo į Ukrainos pusę ir, kaip teigiama, perdavė išmanųjį telefoną su prisijungimais prie Rusijos kariuomenės ryšio kanalų, kas leido dar kelis mėnesius sekti realaus laiko vaizdus iš Rusijos bepiločių.
Stupnikovas vėliau prisijungė prie Rusijos savanorių korpuso, kovojančio Ukrainos pusėje. Jo istorija atskleidžia žvalgybinės kovos sudėtingumą: ne tik profesionalūs agentai, bet ir paprasti karininkai, suabejoję savo institucija, gali tapti reikšmingais žaidėjais. Be to, šis atvejis parodo, kaip moralinės priežastys, šeimos iniciatyvos ir technologinė prieiga susilieja konfliktuose, keisdamos taktinius ir strateginius rezultatus.