Japonijoje populiarus pusryčių patiekalas natto – fermentuotos sojų pupelės – sulaukia vis daugiau mokslinio susidomėjimo dėl galimo teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai. Išvaizda ir kvapas gali atbaidyti neįpratusį skonį, tačiau ilgaamžių populiacijoje šis produktas siejamas su mažesniu koronarinės širdies ligos ir insulto dažniu.
Kas yra natto ir natokinazė?
Natto yra tradicinis japoniškas valgis, kurio gamybos metu sojos pupelės fermentuojamos tam tikromis bakterijomis. Pagrindinė išlikusi ir tyrimams įdomi veiklioji medžiaga yra fermentas, pavadintas natokinaze. Laboratoriniai tyrimai, atlikti dar 1980 m., parodė, kad natto ant trombo gali lemti jo mažėjimą ir net visišką ištirpinimą per laiką. Tai paskatino daugybę eksperimentinių ir klinikinių tyrimų, aiškinančių natokinazės poveikio mechanizmus ir galimas medicinines indikacijas.
Kaip veikia natokinazė ir kokie galimi privalumai?
Tyrimai rodo, kad natokinazė veikia keliomis kryptimis: mažina kraujo klampumą, slopina trombocitų ir eritrocitų „sulipimą“, skatina fibrino skaidymą ir gerina kapiliarų praeinamumą. Visa tai gali sumažinti trombų susidarymo riziką, pagerinti kraujotaką periferinėse kraujagyslėse ir turėti teigiamą poveikį kraujospūdžiui. Dėl šių savybių medicinos specialistai aptaria natokinazės galimą vaidmenį venų trombozės prevencijoje, ypač asmenims, turintiems varikozinių venų ar paveldimą polinkį į trombozę.
„Rekomenduotina, kad šis kraujotakai vertingas fermentas būtų vartojamas kartu su antioksidantais, pavyzdžiui,hidroksitirozoliu, išgaunamu iš alyvuogių. Kovodami su laisvaisiais radikalais antioksidantai slopina uždegimą kraujagyslėse“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja Regina Žukauskienė.
Kam natokinazė ypač rekomenduotina ir kokios atsargumo priemonės?
Specialistai nurodo dvi pagrindines rizikos grupes, kurioms natokinazė gali būti naudinga: profilaktikai – asmenims su padidėjusiais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais (padidėjęs cholesterolio lygis, antro tipo cukrinis diabetas, nutukimas, rūkymas, fizinis neveiklumas) – ir jau sergantiems pacientams kaip papildoma priemonė po insulto ar sergant koronarine širdies liga.
„Tai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių turintys pacientai. Taip pat turintys padidėjusį cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje ar jau sergantys antrojo tipo cukriniu diabetu, nutukę, rūkantieji ar fiziškai neaktyvūs”, – vardijo gydytoja M.Kovaitė.
Vis dėlto svarbu pabrėžti saugumą: natokinazė gali sąveikauti su antikoaguliantais ir didinti kraujavimo riziką. „Tik šis fermentas jokiu būdu negali pakeisti gydymo medikamentais”, – įspėjo gydytoja M.Kovaitė. Prieš pradedant vartoti papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei pacientas vartoja kraują skystinančius vaistus arba turi kraujavimo sutrikimų.
Galiausiai, nors eksperimentiniai duomenys yra viltingi, reikalingi didesni randomizuoti klinikiniai tyrimai, kad būtų patvirtintas natokinazės veiksmingumas ir saugumas ilgalaikėje prevencijoje. Taip pat svarbu nepamiršti, kad natto ir natokinazė neturėtų pakeisti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų gydytojų rekomendacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.