Sekmadienį ryte Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas nežinomas objektas sukėlė raudoną oro pavojų ir pakėlė naikintuvus. Po maždaug valandos pavojus buvo atšauktas, tačiau incidentas paliko nemažai klausimų dėl priežasčių ir atsakomybės ribų.
Įvykio detalės
Lietuvos kariuomenės pranešimu, rastos drono nuolaužos Pasvalio rajono Juodžionių kaime. Pirminiais duomenimis, dronas galėjo įskristi į šalies teritoriją iš Lenkijos pusės. Nacionalinis krizių valdymo centras informavo, kad pranešimų apie galimą sprogimą Pasvalio rajone sulaukta iš gyventojų, o tarnybos netgi nustatė, kad nuo nukritusių nuolaužų galimai nukentėjo civilinis automobilis. Laimei, žmonės nenukentėjo.
Ukrainos atsiprašymas ir aiškinimas
Sekmadienio popietę Ukrainos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ paskelbė apgailestaujanti dėl galimo jos dronų patekimo į Lietuvos oro erdvę. Ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi parašė: „Apgailestaujame dėl šįryt Lietuvos oro erdvėje įvykusio incidento, kuris galėjo kilti dėl Rusijos elektroninės karybos dronų nukreipimo operacijos prieš karinius taikinius Rusijoje metu“. Tame pačiame pranešime pridėta: „Atsiprašome už bet kokius sutrikimus, riziką ir susirūpinimą, kurį tai galėjo sukelti. Esame įsipareigoję pasidalyti visa svarbia informacija su savo partneriais Lietuvoje, kad išsiaiškintume visas incidento aplinkybes.“
Tyrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paskelbė, kad paprašė Lenkijos pagalbos aiškinantis incidento kilmę. Tokie incidentai dažnai reikalauja greito informacijos apsikeitimo tarp kaimyninių valstybių ir karinių partnerių, kad būtų galima nustatyti skrydžio trajektoriją, radijo ryšio parametrus ir galimus elektroninės priežiūros įrašus.
Tyrimo metu svarbu atskirti kelis scenarijus: ar dronas buvo valdomas iš Ukrainos teritorijos, ar jo valdymas buvo perėmtas trečiosios šalies – pavyzdžiui, veikiančios elektroninės karybos priemonėmis. Elektroninė karyba gali sutrikdyti navigacijos sistemas arba perimti valdymą, todėl net ir planuoti veiksmingai veikiantys aparatai gali pakrypti neplanuotai.
Reikšmė regioniniam saugumui
Tokie incidentai dar labiau akcentuoja poreikį stiprinti oro erdvės stebėjimą, keistis žvalgybine informacija ir koordinuoti reagavimą tarp Baltijos šalių bei sąjungininkų. Kai civiliai gyventojai patiria pavojų ar nuostolius, tai tampa ne tik karine, bet ir politine problema, reikalaujančia aiškių paaiškinimų ir atsakomybės mechanizmų.
Kol vyksta tyrimas, Lietuvos institucijos kartu su partneriais sieks surinkti visus turimus duomenis — radaro įrašus, elektroninės žvalgybos duomenis ir bet kokius kitus įrodymus. Svarbu, kad visuomenė gautų skaidrią ir laiku pateiktą informaciją apie incidento rezultatus ir tolimesnes apsaugos priemones.
