Europoje toliau registruojami nauji čikungunijos viruso atvejai. Prancūzijos sveikatos institucijos spalio 21 dieną paskelbė naujausius duomenis, kurie atskleidė, kad užsikrėtusiųjų skaičius šalyje ir toliau auga. Ypatingą specialistų dėmesį kelia tai, kad žmonės šiuo virusu užsikrečia jau pačioje Europoje, o ne tik keliaudami po tropines šalis. Nors ši infekcija retai baigiasi mirtimi, kai kuriems pacientams jos padariniai gali tęstis mėnesius ar net metus.
Čikungunija – uodų platinama virusinė liga, ilgą laiką daugiausia siejama su Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos regionais.
Tačiau pastaraisiais metais jos atvejai vis dažniau nustatomi ir Europoje. Mokslininkams bei visuomenės sveikatos specialistams didžiausią susirūpinimą kelia virusą pernešančių uodų paplitimas ir galimybė infekcijai įsitvirtinti naujose teritorijose.
Naujausia Prancūzijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) informacija atskleidžia, kokia situacija susiklostė 2026 metų rudenį.
Paaiškėjo naujausi susirgimų skaičiai Europoje
Spalio 21 dieną Prancūzijos visuomenės sveikatos agentūra „Santé publique France“ paskelbė atnaujintą epidemiologinę apžvalgą.
Jos duomenimis, iki spalio 19 dienos žemyninėje Prancūzijoje buvo užregistruoti 183 vietinio užsikrėtimo čikungunijos virusu atvejai.
Infekcijos atvejai susiję su 22 atskirais vietinio viruso perdavimo židiniais.
Tai reiškia, kad žmonės užsikrėtė Prancūzijos teritorijoje įkandus virusą platinantiems uodams.
Vos savaite anksčiau ECDC skelbė apie 163 vietinius susirgimus Prancūzijoje.
Naujausi skaičiai rodo, kad registruotų infekcijų skaičius toliau didėja, nors uodų aktyvumo sezonas Europoje jau artėja prie pabaigos.
Prancūzijoje ligos židiniai nustatyti skirtinguose regionuose, įskaitant Oksitaniją, Naująją Akvitaniją, Il de Fransą bei Provansą-Alpes-Žydrąjį Krantą.
Be to, nuo gegužės 1 iki spalio 18 dienos Prancūzijoje buvo nustatyta 160 įvežtinių čikungunijos infekcijos atvejų.
Tai žmonės, kurie užsikrėtė keliaudami kitose valstybėse.
Virusas nustatytas ir Italijoje
Prancūzija nėra vienintelė Europos valstybė, kurioje šiemet užregistruotas vietinis čikungunijos viruso perdavimas.
ECDC spalio 16 dienos ataskaitoje nurodė, kad Italijoje taip pat nustatytas vienas vietinio užsikrėtimo atvejis Romoje.
Vis dėlto su šiuo atveju susijęs židinys jau laikomas uždarytu.
Specialistai pabrėžia svarbų skirtumą: pavieniai užsikrėtimo atvejai dar nereiškia, kad virusas nekontroliuojamai plinta visoje Europoje.
Tačiau jie patvirtina, kad tam tikruose regionuose jau egzistuoja sąlygos, leidžiančios čikungunijos virusui plisti vietiniu mastu.
ECDC ketina tęsti sustiprintą šios ligos stebėseną iki lapkričio mėnesio.
Pasaulyje užregistruota daugiau kaip 250 tūkstančių susirgimų
Dar didesnis ligos mastas stebimas už Europos ribų.
ECDC rugsėjo mėnesį paskelbtoje pasaulinėje apžvalgoje nurodė, kad nuo 2026 metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos, remiantis turimais ne ES ir EEE šalių duomenimis, buvo užregistruotas 250 051 čikungunijos infekcijos atvejis.
Su liga buvo susietos 87 mirtys.
Vien rugpjūčio mėnesį devyniose stebėtose valstybėse užregistruoti 29 268 atvejai, kai liepą jų buvo 6 748.
Daugiausia registruotų susirgimų tenka Amerikos žemynui, ypač Pietų Amerikai.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra galutinis pasaulinis susirgimų skaičius. Skirtingų valstybių stebėsenos sistemos skiriasi, o ne visi užsikrėtusieji kreipiasi į gydytojus ar yra ištiriami.
Vis dėlto pateikti duomenys leidžia suprasti, kad ši infekcija tebėra reikšminga tarptautinė visuomenės sveikatos problema.
Viena ligos savybė specialistams kelia ypatingą susirūpinimą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad čikungunija išsiskiria itin stipriu sąnarių skausmu.
Kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms jis gali būti toks intensyvus, kad tampa sunku vaikščioti, dirbti ar atlikti kasdienius veiksmus.
Būtent iš čia kilo ir ligos pavadinimas. Jis siejamas su Afrikos kimakondžių kalbos žodžiu, apibūdinančiu dėl skausmo sulinkusio žmogaus laikyseną.
Tačiau dar svarbiau tai, kad sąnarių skausmas ne visada išnyksta pasibaigus ūminei infekcijai.
Daliai pacientų jis gali tęstis kelias savaites, mėnesius, o kartais net metus.
Tai gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Nors dauguma susirgusiųjų pasveiksta, kai kuriems pacientams prireikia ilgesnės medicininės priežiūros.
Kokie pirmieji čikungunijos viruso simptomai?
PSO duomenimis, ligos simptomai paprastai pasireiškia praėjus 4–8 dienoms po infekuoto uodo įkandimo, tačiau inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 12 dienų.
Dažniausiai liga prasideda gana staigiai.
Pagrindiniai simptomai:
- Staigus karščiavimas.
- Stiprus sąnarių skausmas.
- Sąnarių patinimas.
- Raumenų skausmai.
- Galvos skausmas.
- Didelis nuovargis ir silpnumas.
- Pykinimas.
- Odos bėrimai.
Kai kuriems pacientams simptomai gali priminti gripą arba kitas uodų platinamas infekcijas.
Todėl vien pagal žmogaus savijautą patikimai nustatyti čikungunijos neįmanoma.
Ypač svarbu pasakyti gydytojui, jeigu prieš pasireiškiant simptomams buvo keliauta į vietoves, kuriose nustatomas šis virusas.
Kaip plinta čikungunijos virusas?
Šią infekciją platina Aedes aegypti ir Aedes albopictus rūšių uodai.
Pastarieji dar vadinami azijiniais tigriniais uodais.
Jie lengvai atpažįstami iš tamsaus kūno ir šviesių juostelių ant kojų.
Skirtingai nei dalis kitų uodų, šios rūšys aktyviai gelia ir dienos metu.
Virusas perduodamas tada, kai užsikrėtęs uodas įgelia žmogui.
Vėliau kitas uodas, įgėlęs užsikrėtusiam žmogui tuo metu, kai jo kraujyje yra viruso, taip pat gali užsikrėsti ir perduoti infekciją kitiems žmonėms.
Čikungunija neplinta įprastai bendraujant, spaudžiant rankas ar būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.
Taigi pagrindinis viruso plitimo veiksnys yra tinkamų uodų rūšių buvimas aplinkoje.
Kodėl šis virusas plinta Europoje?
ECDC nurodo, kad azijiniai tigriniai uodai jau paplitę didelėje Europos dalyje.
Jų populiacijoms palankios šiltos vasaros, pakankama drėgmė ir vietos, kuriose gali kauptis stovintis vanduo.
Viruso perdavimas taip pat priklauso nuo temperatūros.
Remiantis moksliniais tyrimais, vidutinio klimato zonose čikungunijos viruso perdavimui azijiniais tigriniais uodais palankiausia vidutinė paros temperatūra siekia maždaug 24–26 laipsnius šilumos.
Tačiau tam tikromis aplinkybėmis virusas gali būti perduodamas ir esant žemesnei temperatūrai.
Kai užsikrėtęs keliautojas atvyksta į regioną, kuriame gyvena virusą galintys platinti uodai, gali prasidėti vietinio perdavimo grandinė.
Būtent toks mechanizmas paaiškina, kodėl šios infekcijos atvejai pasitaiko ir Europos valstybėse.
Ar čikungunijos virusas kelia pavojų Lietuvai?
Lietuvos gyventojams svarbu žinoti, kad šiuo metu nėra duomenų apie vietinį čikungunijos viruso plitimą mūsų šalyje.
Naujausioje ECDC ataskaitoje Lietuva nėra įtraukta į valstybių, kuriose 2026 metais registruoti vietinio užsikrėtimo atvejai, sąrašą.
Vis dėlto Europos specialistai pabrėžia, kad uodų platinamų infekcijų stebėsena tampa vis svarbesnė.
Kelionių metu žmonės gali užsikrėsti regionuose, kur virusas yra paplitęs, o vėliau grįžti į savo gyvenamąją šalį.
Tačiau įvežtinis atvejis savaime nereiškia, kad virusas pradės plisti vietoje.
Tam reikalingos tinkamos virusą platinančių uodų populiacijos ir palankios aplinkos sąlygos.
Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvai gresia čikungunijos protrūkis.
Ar nuo šios ligos yra vakcina?
Pastaraisiais metais medicinos mokslas pasiekė pažangos kuriant vakcinas nuo čikungunijos.
PSO nurodo, kad keliose valstybėse jau yra patvirtintos dvi vakcinos nuo šios infekcijos, tačiau jų prieinamumas ir naudojimas išlieka riboti.
Skiepijimo rekomendacijos priklauso nuo konkrečios šalies, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir kelionės rizikos.
Specifinio antivirusinio gydymo nuo čikungunijos šiuo metu nėra.
Gydant ligą daugiausia dėmesio skiriama simptomų mažinimui, skysčių vartojimui, poilsiui ir medicininei priežiūrai.
Svarbu nevartoti aspirino ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kol gydytojas neatmetė dengės karštligės, nes sergant šia infekcija tokie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką.
Specialistai pataria nepamiršti prevencijos
Pagrindinis apsisaugojimo būdas yra uodų įkandimų prevencija.
Keliaujant į paveiktas teritorijas rekomenduojama naudoti tinkamus repelentus, dėvėti ilgesnius drabužius ir pasirūpinti apsauginiais tinkleliais.
Taip pat svarbu neleisti vandeniui užsistovėti lauko talpose, nes tokiose vietose gali daugintis uodai.
Ypač budrūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, kūdikių tėvai ir asmenys, turintys rimtų sveikatos sutrikimų.
PSO duomenimis, sunkios komplikacijos ir mirtys yra retos, tačiau jų tikimybė didesnė pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Ką atskleidžia naujausi duomenys?
Spalio 21 dieną paskelbta informacija patvirtino, kad vietinių čikungunijos atvejų Prancūzijoje ir toliau daugėja.
Vis dėlto svarbu įvertinti ir platesnį kontekstą: šiais metais Prancūzijoje nustatytų vietinių infekcijų skaičius išlieka gerokai mažesnis nei 2025 metų sezono metu.
Rudeniui įsibėgėjant, vėsesni orai daugelyje Europos regionų mažina uodų aktyvumą, todėl artimiausiu laikotarpiu tikimasi mažiau palankių sąlygų viruso plitimui.
Tačiau dabartinė situacija rodo, kad čikungunija nebėra tik tolimų tropinių šalių problema.
Naujausia specialistų paskelbta informacija primena, kad virusas jau gali plisti vietiniu mastu kai kuriose Europos teritorijose, o persirgus jo sukeltas sąnarių skausmas gali išlikti gerokai ilgiau, nei trunka pati infekcija.
Lietuvos gyventojams tiesioginė rizika šiuo metu išlieka maža, tačiau keliaujant į paveiktus regionus svarbu pasirūpinti apsauga nuo uodų ir žinoti pirmuosius ligos simptomus.
Informacijos šaltiniai
- Santé publique France – spalio 21 d. epidemiologinė ataskaita
- ECDC – čikungunijos stebėsena Europoje, spalio 16 d.
- ECDC – pasaulinė čikungunijos viruso apžvalga
- PSO – čikungunijos viruso simptomai, plitimas ir gydymas
- ECDC – čikungunijos rizikos vertinimas Europoje
Straipsnis parengtas 2026 m. spalio 23 d., remiantis naujausiais prieinamais oficialiais duomenimis.
