Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse toliau registruojami beždžionių raupų, dar vadinamų B raupais arba mpox, atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) spalio 14 dieną paskelbė naujausią epidemiologinę ataskaitą, kurioje pateikiami ir Lietuvos duomenys. Specialistų dėmesį atkreipė tai, kad Europoje daugėja vienos viruso atmainos sukeltų susirgimų. Nors Lietuvoje infekcija išlieka reta, sveikatos specialistai primena apie ligos simptomus, užsikrėtimo būdus ir galimybę pasiskiepyti.
Beždžionių raupai – virusinė infekcija, kuri nuo 2022 metų pradėta plačiau registruoti ir už Afrikos ribų. Nors didžiausio tarptautinio protrūkio laikotarpis jau praėjo, virusas nėra išnykęs.
Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad 2026 metų vasarą ir rudens pradžioje dalyje Europos valstybių susirgimų vėl daugėjo.
Ypač atidžiai stebimas I linijos beždžionių raupų virusas, kurio atvejų skaičius šiemet pastebimai išaugo.
Tačiau ką rodo naujausia statistika apie Lietuvą?
Paaiškėjo naujausi Lietuvos duomenys
Spalio 14 dieną paskelbtoje ECDC ataskaitoje pateikta informacija apie beždžionių raupų atvejus Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse.
Naujausioje apžvalgoje nurodoma, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2025 metų spalio iki 2026 metų rugsėjo Lietuvoje buvo registruoti trys beždžionių raupų atvejai.
Vienas jų priskirtas I viruso linijai, o dviejų atvejų viruso linija ataskaitoje nenurodyta.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra slenkamojo 12 mėnesių laikotarpio statistika, o ne vien 2026 kalendorinių metų rodiklis.
Rugsėjo mėnesio ECDC lentelėje naujų Lietuvos atvejų nenurodyta.
Šie duomenys leidžia teigti, kad Lietuvoje beždžionių raupai išlieka reta infekcija, nors pavieniai susirgimai ir toliau registruojami.
Balandžio mėnesį Lietuvoje buvo patvirtintas naujas atvejis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) balandžio 20 dieną pranešė apie pirmąjį 2026 metų beždžionių raupų atvejį Lietuvoje.
Tuo metu tai buvo septintasis šios ligos atvejis šalyje nuo 2022 metų, kai Europoje prasidėjo tarptautinis protrūkis.
Vėliau paaiškėjo ir daugiau aplinkybių.
Susirgimas buvo nustatytas Vilniaus apskrityje gyvenančiam 30–40 metų amžiaus Lietuvos piliečiui.
Asmuo prieš tai lankėsi kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl buvo manoma, kad infekcija galėjo būti įvežtinė.
NVSC atliko epidemiologinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyti devyni sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu turėję žmonės.
Jiems buvo sudaryta galimybė pasiskiepyti, taip pat stebima jų sveikatos būklė.
Šis atvejis priminė, kad nors beždžionių raupai Lietuvoje nustatomi retai, infekcija gali patekti į šalį keliaujant.
Europoje daugėja vienos viruso atmainos atvejų
Naujausia ECDC ataskaita atskleidžia platesnę Europos epidemiologinę situaciją.
2026 metų rugsėjį 17 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių užregistruoti 342 I linijos beždžionių raupų viruso sukelti susirgimai.
Rugpjūtį buvo registruoti 354 tokie atvejai, o liepą – 317.
Daugiausia rugsėjo mėnesio atvejų nustatyta Ispanijoje – 94.
Tarp kitų daugiausia susirgimų registravusių valstybių buvo Vokietija, Portugalija, Nyderlandai, Austrija, Prancūzija ir Italija.
Tuo metu II viruso linijos sukeltų susirgimų skaičius išliko mažas.
Rugsėjį užregistruoti vos trys tokie atvejai – po vieną Danijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje.
ECDC specialistai nurodo, kad šiais metais Europoje stebimas I linijos viruso plitimas, daugiausia artimo fizinio ir seksualinio kontakto tinkluose.
Tačiau užsikrėsti gali kiekvienas asmuo, turintis artimą kontaktą su sergančiuoju, nepriklausomai nuo jo lyties ar seksualinės orientacijos.
Kuo skiriasi beždžionių raupų viruso atmainos?
Beždžionių raupus sukelia monkeypox virus (MPXV), priklausantis raupų virusų šeimai.
Yra dvi pagrindinės viruso genetinės linijos – I ir II. Jos dar skirstomos į potipius, įskaitant Ia, Ib ir IIb.
2022 metais prasidėjęs tarptautinis protrūkis daugiausia buvo susijęs su IIb potipiu.
Pastaraisiais metais daugiau dėmesio sulaukia I linijos virusas, ypač Ib potipis, kurio plitimas pirmiausia buvo nustatytas Afrikoje, o vėliau ir kituose pasaulio regionuose.
Istoriškai kai kurie I linijos viruso protrūkiai buvo siejami su sunkesne ligos eiga, tačiau rizika priklauso nuo konkretaus potipio, paciento sveikatos būklės ir medicinos pagalbos prieinamumo.
Naujausi ECDC duomenys rodo, kad Europoje daugumos užregistruotų pacientų ligos eiga išlieka lengva.
Vis dėlto skirtingų viruso atmainų plitimas yra viena iš priežasčių, kodėl sveikatos institucijos rekomenduoja stiprinti laboratorinius tyrimus ir epidemiologinę stebėseną.
Pirmieji simptomai gali būti nepastebėti
Viena svarbiausių beždžionių raupų savybių yra ta, kad simptomai ne visada pasireiškia vienoda tvarka.
Kai kuriems žmonėms pirmiausia pakyla temperatūra, atsiranda nuovargis ar limfmazgių padidėjimas.
Kiti pirmiausia pastebi odos pokyčius.
NVSC nurodo, kad pagrindiniai simptomai yra:
- Karščiavimas ir šaltkrėtis.
- Galvos skausmas.
- Raumenų ir nugaros skausmai.
- Padidėję, kartais skausmingi limfmazgiai.
- Stiprus nuovargis ir energijos stoka.
- Gerklės skausmas.
- Odos bėrimai, kurie gali virsti pūslelėmis.
Bėrimai gali atsirasti ant veido, rankų, pėdų, burnoje, lytinių organų ar tarpvietės srityse.
Svarbu tai, kad bėrimas ne visada išplinta po visą kūną.
Kai kuriems pacientams atsiranda vos keli odos pažeidimai, todėl infekcija iš pradžių gali būti supainiota su kitomis odos ligomis.
Jeigu atsiranda nepaaiškinamas pūslelinis bėrimas, ypač po artimo kontakto su sergančiu asmeniu, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kaip plinta beždžionių raupai?
Beždžionių raupai nėra tokia lengvai plintanti infekcija kaip gripas ar COVID-19.
Pagrindinis užsikrėtimo kelias – artimas fizinis kontaktas su infekuotu žmogumi.
Virusas gali būti perduodamas per odos pažeidimų išskyras, kūno skysčius, šašus ir ilgalaikį artimą kontaktą.
Taip pat galima užsikrėsti naudojantis užteršta patalyne, rankšluosčiais ar drabužiais.
Vienas svarbiausių perdavimo būdų yra lytiniai santykiai, kurių metu vyksta glaudus odos ir gleivinių kontaktas.
NVSC duomenimis, užsikrėtęs žmogus kitus gali užkrėsti nuo ligos simptomų pradžios iki visiško odos pažeidimų sugijimo.
Dažniausiai tai trunka maždaug 2–4 savaites.
Todėl žmogui, kuriam patvirtinta infekcija, svarbu laikytis gydytojų nurodymų ir vengti artimo kontakto su kitais asmenimis.
Kam ši infekcija pavojingiausia?
Dauguma beždžionių raupais sergančių žmonių pasveiksta, tačiau tam tikroms gyventojų grupėms komplikacijų rizika yra didesnė.
Prie jų priskiriami maži vaikai, nėščiosios, nusilpusio imuniteto žmonės ir asmenys, turintys tam tikrų sunkių lėtinių ligų.
Sunkiais atvejais infekcija gali sukelti odos bakterines infekcijas, akių pažeidimus, kvėpavimo sistemos komplikacijas ar kitus pavojingus sveikatos sutrikimus.
Europos duomenys rodo, kad hospitalizacijos poreikis nėra vienodas skirtingoms viruso linijoms.
Per 12 mėnesių iki 2026 metų rugsėjo tarp atvejų, kurių informacija buvo pakankamai išsami, hospitalizuota apie 13 procentų I linijos ir 7 procentai II linijos virusu užsikrėtusių pacientų.
Tačiau šie skaičiai neparodo kiekvieno konkretaus žmogaus asmeninės rizikos.
Lietuvoje yra vakcinų nuo beždžionių raupų
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo šios infekcijos.
Tam naudojama Europos Sąjungoje registruota „Imvanex“ vakcina.
Visuotinis gyventojų skiepijimas nevykdomas.
Pagal šiuo metu Lietuvoje taikomą tvarką profilaktiškai gali skiepytis vyresni nei 18 metų vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Taip pat vakcinacija gali būti siūloma žmonėms, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su patvirtintu beždžionių raupų atveju.
Tokius asmenis nustato NVSC specialistai epidemiologinių tyrimų metu.
Norint profilaktiškai pasiskiepyti, šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas.
NVSC nurodo, kad skiepytis galima Vilniaus Centro poliklinikoje, užsiregistravus per išankstinę pacientų registracijos sistemą.
Vakcinacija padeda sumažinti užsikrėtimo ir sunkios ligos eigos riziką.
Ką daryti įtarus užsikrėtimą?
Specialistai rekomenduoja neatidėlioti kreipimosi į gydymo įstaigą, jeigu žmogus turėjo galimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ir jam pasireiškė ligos simptomai.
Lietuvoje tokiais atvejais galima kreiptis tiesiai į dermatovenerologą arba infekcinių ligų skyriaus specialistus.
Siuntimas pas dermatovenerologą nereikalingas.
Kol nėra aiški simptomų priežastis, rekomenduojama vengti artimo fizinio kontakto, nesidalyti rankšluosčiais ar patalyne ir laikytis tinkamos rankų higienos.
Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais.
Svarbu žinoti, kad vien pagal odos bėrimų išvaizdą beždžionių raupų diagnozuoti negalima.
Ar Lietuvoje gresia didesnis protrūkis?
Naujausi ECDC duomenys rodo, kad Europoje beždžionių raupų virusas ir toliau cirkuliuoja, o kai kuriose šalyse šiais metais užregistruotas didesnis I linijos sukeltų susirgimų skaičius.
Tačiau Lietuvos situacija nuo daugiausia atvejų registruojančių valstybių skiriasi.
Mūsų šalyje liga išlieka reta, o naujausioje rugsėjo mėnesio europinėje statistikoje papildomų Lietuvos atvejų nenurodyta.
Šiuo metu viešai prieinami duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad Lietuvoje vyksta plataus masto beždžionių raupų protrūkis.
Vis dėlto sveikatos specialistai ragina neprarasti budrumo, ypač žmonių, kurie galėjo turėti didesnės rizikos kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis.
Svarbiausia naujausios informacijos išvada – beždžionių raupai Lietuvoje nėra išnykę, tačiau jie ir toliau nustatomi retai. Tuo metu kitose Europos šalyse augantis tam tikros viruso linijos atvejų skaičius primena apie ankstyvos diagnostikos, kontaktų stebėsenos ir skiepijimo svarbą.
Informacijos šaltiniai
- ECDC – 2026 m. spalio 14 d. beždžionių raupų situacijos apžvalga
- ECDC – 2026 m. rugsėjo mėnesinė epidemiologinė ataskaita
- NVSC – Lietuvoje nustačius pirmąjį B raupų atvejį šiemet, priminimas apie prevenciją
- NVSC – kas gali pasiskiepyti nuo beždžionių raupų?
- NVSC – informacija apie beždžionių raupų simptomus ir plitimą
Straipsnis parengtas 2026 m. spalio 23 d., remiantis naujausiais prieinamais ECDC ir NVSC duomenimis.
