Tėvams natūralu norėti apsaugoti vaikus nuo pavojų, tačiau perdėta sterilizacija gali pakenkti jų imunitetui. Pastarųjų metų moksliniai duomenys vis dažniau patvirtina idėją, kad ankstyvas ir nuosaikus kontaktas su aplinkos mikrobais padeda formuoti sveikesnę žarnyno ir odos mikroflorą, o kartu – mažina alergijų ir kai kurių autoimuninių ligų riziką.
Kodėl žaisti purve naudinga
Čikagos universiteto profesorius Jackas Gilbertas ragina tėvus nesistengti sukurti vaikui visiškai sterilios aplinkos. „Dauguma tėvų mano, jog visi mikrobai yra blogi, tačiau tai yra netiesa. Dauguma mikrobų tiesiog stimuliuoja imuninę sistemą ir sustiprina ją.”,— prof. Gilbertas pasakojo dienraščiui _The Independent_. Mokslininkų teigimu, natūralus kontaktas su dirvožemio, augalų ir gyvūnų mikroorganizmais skatina imuninį atsaką taip, kad organizmas geriau atpažįsta ir reguliuoja reakcijas į nekenksmingus alergenus.
Kas vyksta, kai vaiką apsaugote per daug
Pavertus namus itin sterilia aplinka, sumažėja mikrobiologinė įvairovė, kuri būtina imuninei sistemai „išmokti“ atskirti pavojų nuo kasdienybės. Dėl to stebima astmos, alergijų ir net tam tikrų virškinimo sutrikimų padidėjimo tendencija. Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia laisvės rizikingiems elgesiams – kalbama apie pusiausvyrą: leisti vaikui tyrinėti aplinką, kartu užtikrinant pagrindinę saugą ir maisto higieną.
Praktiniai patarimai tėvams
Leiskite vaikams žaisti lauke, liesti žemę, augalus, žaislus smėlio dėžėje. Po žaidimų užtenka rankas kruopščiai nusiplauti muilu ir šiltu vandeniu – rankų dezinfekcinių skysčių nuolatinis ir perteklinis naudojimas gali būti žalingas, nes naikina naudingas bakterijas. Taip pat patartina įtraukti į mitybą raugintus ir fermentuotus maisto produktus, kurie praturtina žarnyno mikroflorą gerosiomis bakterijomis.
Profesorius Gilbertas pastebi, jog nerimą dėl naminių gyvūnų per daug dažnai nėra pagrįstas: kontaktas su šunimis gali netgi stiprinti vaikų imunitetą. Tiesa, būtina laikytis elementarios higienos ir gyvūnus reguliariai tikrinti pas veterinarą.
Taip pat svarbu atidžiai ruošti maistą, ypač mėsą – tinkama terminė apdorojimo trukmė naikina salmonellą, E.coli ir kitus patogenus.
Savo teiginį jis pagrindžia Švedijos mokslininkų tyrimu. Šio tyrimo rezultatai parodė, jog vaikai, kurių tėvai nukritusius čiulptukus aplaižydavo, buvo daug atsparesni alergijoms. Nors tai skamba nemaloniai, šis pavyzdys iliustruoja, kaip ankstyvas ir nuosaikus kontaktas su pažįstamais šeimos mikrobais gali turėti ilgalaikę teigiamą įtaką.
Balansas ir atsakomybė
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad „leisti purvint“ nereiškia ignoruoti rimtų infekcijų rizikos. Skiepai, tinkama maisto ir rankų higiena, žaizdų priežiūra bei laiku atliekamos medicininės apžiūros išlieka nepakeičiami. Patarimas – siekti pusiausvyros: skatinti vaikus tyrinėti ir bendrauti su gamta, bet saugoti juos nuo aiškiai pavojingų bakterijų ir situacijų.
Trumpai tariant: daugiau lauko žaidimų, saikingas požiūris į švarą ir dėmesys maisto higienai gali padėti auginti sveikesnį, labiau atsparų vaiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.