Pastarųjų dienų pareiškimai ir retorika tarp svarbiausių tarptautinių veikėjų sukėlė spekuliacijas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio saugumą. Po Donaldo Trumpo raginimų, kad Zelenskis turi pasitraukti, analitikai svarsto tiek politinius, tiek saugumo padarinius: ar tai tik retorika, ar jau formuojami veiksmai, galintys iš esmės pakeisti Ukrainos ateitį.
Žodžių karas tarp lyderių
Diskusijoje tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma?“ JAV Stanfordo universiteto ekspertas Gabrielius Landsbergis ir analitikas Vytautas Bruveris aptarė, kaip vieši pareiškimai gali virsti realiais svertų naudojimo atvejais. Bruveris atkreipė dėmesį, kad pareiškimai apie Trumpo ir Zelenskio santykius yra beprecedentės formos, o politinė retorika gali paskatinti veiksmus, kuriuos anksčiau būtų sunku net įsivaizduoti.
Ekspertai taip pat pabrėžė tendenciją, kai politiniams derybų raundams intensyvėjant iškyla korupcijos tyrimai: „Įdomu tai, kad kai derybos, vadinamieji derybų raundai, suintensyvėja, dažniausiai išgirstame ir apie Ukrainos antikorupcinių institucijų tyrimus, o jų epicentras vis labiau artėja prie prezidento figūros. Ekspertai iš Ukrainos irgi sako, kad pagrindo galvoti, jog čia tik sąmokslo teorijos ir atsitiktiniai sutapimai, lieka vis mažiau.“
Ką tai reiškia Ukrainai?
Landsbergis akcentuoja, kad Zelenskio vaidmuo Ukrainoje yra ypatingas: jis fiksuoja valstybės poziciją ir tampa „žaibolaidžiu“, kuris sugeria politinį chaose ir palaiko valstybės vieningumą. Todėl jo pašalinimas — nepriklausomai ar tai būtų priverstinis atsistatydinimas, apkaltos procesas ar, kaip teigia Bruveris, netikėtas smūgis — gali sukelti rimtą sumaištį.
Bruveris ramstė, kad net tokio spaudimo atveju Ukraina į viešą spaudą ir demonstracijas reaguotų įvairiai, bet valstybės gebėjimas toliau koordinuotai gintis yra kintantis faktorius. Jis taip pat neužmiršta žmogiškojo veiksnio: pasitikėjimas lyderiu ir jo populiarumas gali stiprėti, reaguojant į išorinius bandymus jį diskredituoti.
Galimi scenarijai ir pasekmės
Bruveris išskyrė du pagrindinius scenarijus: teisinis arba politinis pašalinimas per institucines priemones ir radikalesnis variantas — valdžios vakuumas ar kariškis perėmimas.
Pirmuoju atveju valstybinės institucijos išliktų, nors politinė dinamika smarkiai pasikeistų. Antruoju atveju gresia didesnis nestabilumas ir strateginės erozijos rizika, kuri galėtų būti palanki Rusijos interesams.
Landsbergis primena, kad viena iš didžiausių Ukrainos priklausomybių yra tarptautinė parama — tiek JAV, tiek Europos. Todėl bet koks sumažėjęs dėmesys iš Vakaruų ar Amerikos vidaus politinių audrų gali susilpninti Ukrainos gebėjimą atsilaikyti ir daryti įtaką konflikto raidai.
Kas toliau?
Tolesni įvykiai priklausys nuo kelių veiksnių: tarptautinių lyderių sprendimų, vidinių Ukrainos institucijų atsparumo ir visuomenės reakcijos. Kol kas akivaizdu, kad politinė retorika peržengė tradicines ribas, todėl būtina stebėti ne tik žodžius, bet ir praktinius veiksmus, kurie gali keisti saugumo bei valdymo realijas Ukrainoje.
