Konservatorė ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė griežtai kritikavo Vyriausybės pateiktą 2027 metų valstybės biudžeto projektą, teigdama, kad esamas požiūris į biudžeto deficitą ir finansinius įsipareigojimus gali palikti paveldą, kurį ateities valdančiosios jėgos pavargs taisyti.
Pasak I. Šimonytės, dabartinė biudžeto koncepcija didina riziką, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas artės prie 5 proc. BVP, o 2029-aisiais sieks apie 4 proc. BVP. Ji pabrėžė, kad tai gresia apriboti fiskalinę erdvę sekančiai Vyriausybei ir padidinti skolos aptarnavimo naštą.
„Akivaizdu, kad šita Vyriausybė yra nusiteikusi palikti viešuosius finansus tokios būklės, kad žmonėms, kurie po rinkimų 2028 metais turės perdaryti ar peržiūrėti 2029-ųjų biudžeto projektą, bus labai sunkus laikas ir mažai galimybių kažką padaryti”, – sakė I. Šimonytė. Ji taip pat akcentavo: „Ir čia dar jei pakeliui Seimas nepriims kažkokių naujų įsipareigojimų. Pagal dabartinius įsipareigojimus, ir tas matosi iš šiandieninio pristatymo, 2028-ųjų biudžeto deficitas jau yra arti 5 proc., 2029-ųjų – 4 proc.”
Finansų tvarumo rizikos ir skolos aptarnavimo išlaidos
Politikė atkreipė dėmesį, kad net ir augančios ekonomikos kontekste didelis deficitas nėra nereikšmingas: „Ir 5–4 proc. deficitas prie augančios ekonomikos, turiu pasakyti, yra labai pavojingas rodiklis, turint mintyje, kad skolos aptarnavimo išlaidos sparčiai didėja, pati skola, jos naujos emisijos sparčiai brangsta”. Tokie žodžiai primena pagrindinį fiskalinio valdymo principą – kad augant deficitui auga ir rizika, jog būsimos vyriausybės turės rinktis tarp taupymo, mokesčių didinimo arba paslaugų mažinimo.
Šimonytė taip pat pabrėžė geopolitinių rizikų svarbą: „Dar esame situacijoje, kai ministras pats kalbėjo, kad geopolitinės rizikos yra labai didelės ir tų rizikų, kurios neigiamai veikia ekonomiką, yra daugiau negu tų, kurios galėtų veikti teigiamai. Tai, sakyčiau, elgesys yra toks, tarsi rytojaus nebūtų”.
Tokia pozicija kelia klausimų dėl atsargumo priemonių planavimo ir rezervų formavimo.
Gynybos išlaidos ir prezidentūros kritika
Šimonytė skeptiškai vertina Vyriausybės argumentą, kad deficito didėjimą daugiausia lemia augančios investicijos į krašto apsaugą. Ji taip pat kritikavo prezidentūros poziciją, teigiančią, kad trumpalaikis deficito didėjimas dėl gynybos finansavimo yra pateisinamas. „Man atrodo, kad čia ne pirmas kartas, kada prezidentūra elgiasi kaip lojalus šitos daugumos koalicijos partneris. Visada tokie buvo, visada tokie ir bus”, – sakė politikė.
I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad opozicijos siūlomuose sprendimuose dėl valstybės skolos lubų numatytos išimtys gynybos išlaidoms: „Tame įstatymo projekte labai aiškiai parašyta, kad išlaidoms gynybai, toms, kurioms turime išlygą iš Europos Komisijos (EK), šitie apribojimai nebūtų taikomi”. Ji taip pat abejojo realiu valdžios sektoriaus deficito sugrąžinimu prie 3 proc. BVP ribos iki 2029 metų, ypač jei būtų įgyvendintos papildomos prezidento iniciatyvos.
Vis dėlto Seimui pristatytame 2027 metų biudžeto projekte numatomas valdžios sektoriaus deficitas yra 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Finansų ministras Taurimas Valys pastebi, kad ir kitos ES šalys planuoja viršyti 3 proc. ribą, o krašto apsaugai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų (apie 5 proc. BVP). Šimonytės kritika atspindi platesnį debates apie fiskalinį tvarumą, gynybos finansavimo prioritetus ir politikos tęstinumą artėjant rinkimams.
