Kineziterapeutė Viktorija Matulevičiūtė, dirbanti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, atskleidžia, kaip svarbu nepasiduoti pagundai pasilengvinti savo gyvenimą reabilitacijos metu. Ji pabrėžia, kad pacientai dažnai tikisi greitų rezultatų ir mažesnio skausmo, tačiau dažnai pamiršta, jog tik nuoseklus ir taisyklingas judesių atkūrimas leidžia pasiekti ilgalaikę sėkmę.
Darbas kineziterapeuto profesijoje nėra monotonija – kiekvienas pacientas ir jo poreikiai yra unikalūs. Viktorijos patirtis yra ypatinga – ji pati buvo pacientė, tad gerai supranta, ką reiškia patirti traumą ir kokią reikšmę turi tinkama reabilitacija. Jos nuomone, kineziterapija yra ne tik judesio atstatymas, bet ir gyvenimo kokybės gerinimas, nes tik restauravus taisyklingus judesius galima pasiekti svajojamų rezultatų.
Reabilitacijos iššūkiai ir laiko trūkumas
Lietuvoje pacientams dažnai laiko reabilitacijai skiriama per mažai – vidutiniškai apie 14 dienų, nors tikrasis raiščių traumų atstatymas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų. Dėl to pagrindinis kineziterapeutų uždavinys yra supažindinti pacientą su taisyklingais judesiais, kurie turi būti atliekami ir namuose. Nepakankamas laikas skiriamas daugiau priežiūros reikalaujančiam darbui, tad pacientai turi suprasti, kad jų gydymas prasideda ir tęsiasi ne tik kabinete, bet ir kasdieniame gyvenime.
Tipinės problemos ir sezoniškumas
Dauguma pacientų kreipiasi dėl traumų, patirtų sportuojant ar gyvenimo metu. Tai gali būti kulkšnių lūžiai, meniskų traumos, uždegimai ir kitos ortopedinės problemos. Įdomu, kad reabilitacijos pacientų skaičius svyruoja pagal sezoną – žiemą dažniau gydomi čiurnų trauminiai sužalojimai, o rudenį daugiau neurologinių susirgimų pacientų, kurie skundžiasi nugaros ar kaklo skausmais, dažnai susijusiais su vasaros metu intensyviu fiziniu aktyvumu arba sėdimu gyvenimo būdu.
Kineziterapeutė pastebi, kad nors judėjimas yra geriau nei visiška inercija, netaisyklinga fizinė veikla gali sukelti papildomų problemų.
Dažnai žmonės lenkiasi ir kelia daiktus nekorektiškai, todėl traumos ir skausmai dažnai kyla dėl ergonomikos stokos. Tai pabrėžia reabilitacijos svarbą ir sąmoningą daromų judesių taisymą.
Darbą su pacientais lydi psichologinis palaikymas
Svarbi kineziterapeuto darbo dalis yra ne tik fizinė mankšta, bet ir psichologinis pacientų palaikymas. Viktorija mato savo vaidmenį kaip ne vien tik specialistės, bet ir motyvuotojos, išklausytojos ir Dr. paciento partnerės. Ji pasakoja atvejus, kai pacientai bijo atlikti pratimus dėl baimės sužeisti save ar sukelti skausmą, todėl būtina kantrybė ir nuoseklus mokymas, kaip saugiai judėti.
Pasak kineziterapeutės, pats pacientas turi aktyviai dalyvauti gydymo procese. Jei jis tikisi, kad specialistas atliks visą darbą už jį, sėkmė bus mažiau tikėtina. Kineziterapeutas moko, prižiūri, koriguoja judesius ir padeda motyvuoti, bet kritinė reikšmė tenka paciento pastangoms ir sąmoningumui.
Motyvacija ir individualus požiūris
Motyvacija pacientams yra labai svarbi, todėl profesionalai ieško būdų įdomiai pateikti pratimus ir pritaikyti juos pagal asmeninius poreikius. Vienam pacientui gali būti nuobodu tradiciniai pratimai, tad siūlomas mankštos variavimas, pavyzdžiui, dviratis, o progresas fiksuojamas skaičiais, kad žmogus matytų pasiekimus ir tai jį skatintų tęsti užsiėmimus.
Dažnai kineziterapeutė primena pacientams jų tikslus – tai gali būti gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes veiklas, grįžti į darbą ar sportą. Taip atkuriama pasitikėjimo savimi sritis ir skatinamas nuolatinis darbas, kad pasiektų ilgalaikius rezultatus.
Internetiniai pratimai: ką svarbu žinoti?
Daugelis pacientų bando ieškoti pratimų internete, tačiau Viktorija akcentuoja, kad pratimus būtina atlikti taisyklingai – su tinkamu kvėpavimu ir postura. Fizinis specialistas gali pataisyti klaidas, kurios gali būti nepastebimos savarankiškai mankštinantis. Be to, netaisyklingai daromi pratimai ne tik neduos efekto, bet gali ir pakenkti, sukeldami naujas traumas.
Kineziterapeuto profesijai reikalingos savybės
Šioje profesijoje labai svarbios kantrybė, empatija ir gebėjimas suprasti skirtingų pacientų poreikius. Humoro jausmas padeda sukurti draugišką aplinką ir sumažinti pacientų įtampą. Taip pat būtinas kūrybingumas, nes treniruotės turi būti įvairios ir pritaikytos kiekvieno paciento galimybėms.
Sportas ir insulto išvengimas
Minint Pasaulinę insulto dieną, kineziterapeutė pabrėžia, kad net 30 minučių kasdienio aktyvumo gali žymiai sumažinti insulto riziką. Tai nebūtinai turi būti intensyvus sportas – svarbu nuolatinis judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, laiptų kopimas ar net šokiai. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina širdies kraujagyslių sistemos būklę, mažina kraujo spaudimą ir streso lygį.
Po insulto reabilitacija yra itin svarbi siekiant atstatyti prarastus judesius ir funkcijas. Kineziterapeutai padeda pacientams lavinti pusiausvyrą, koordinaciją ir stiprinti raumenis. Ankstyva ir nuosekli reabilitacija pagerina ilgalaikius rezultatus ir paciento savarankiškumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.