Nausėdos perspėjimas dėl galimo įtakos zonų dalijimo
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai įspėjo apie pavojingą politinį scenarijų: jeigu sprendimai dėl karo Ukrainoje būtų priimami be pačios Ukrainos dalyvavimo, tai primintų po Antrojo pasaulinio karo vykusias įtakos zonų dalybas. Tokios baimės kilo reaguojant į pranešimus apie galimą trišalį Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimą.
Prezidento teigimu, vien didžiųjų valstybių susitarimas negali garantuoti teisingumo ir ilgalaikio taikos tvarumo, jeigu nebus užtikrintas suinteresuotų šalių įsitraukimas. Tai aktualu ne tik Ukrainai, bet ir visam Europos saugumui: sprendimai apie karo baigtį turės tiesioginių pasekmių žemyno saugumo architektūrai.
Trišalio susitikimo keliamas klausimas
Kremlius paskelbė apie galimą Vladimiro Putino, Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimą, kuris pagal kai kuriuos pranešimus galėtų būti įtrauktas į artėjančio forume Šendžene. Tačiau toks formatas iš karto sukėlė klausimų dėl Ukrainos vietos derybose: tarp oficialių dalyvių Kyjivo atstovo neįvardyta.
Prezidentas atkreipė dėmesį ir į Kinijos vaidmenį, pabrėždamas, jog Pekinas negali būti laikomas visiškai nešališku tol, kol tam tikri jo veiksmai gali sudaryti prielaidas Rusijai tęsti karines operacijas. Todėl Kinijos įtraukimas į derybas savaime negarantuotų visų suinteresuotų šalių teisėto atstovavimo ir interesų apsaugos.
„Derybose būtinai privalo dalyvauti pati Ukraina, todėl formatai, kuriuos siūlo pati Rusija, kaip antai Kinijos, JAV ir Rusijos formatas, kelia įtarimų, kad gali pasikartoti Antrojo pasaulinio karo scenarijus ir gali būti pasidalinta įtakos zonomis. Tai (…) kelia didelį susirūpinimą visame regione“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Europos vaidmuo ir mandato reikalingumas
Nausėda pabrėžė, kad Europa taip pat turi turėti nuolatinį balsą tokiuose sprendimuose. Pasak prezidento, Europos Sąjungos atstovų dalyvavimas būtų natūralus, nes karo pabaiga nulems saugumo, ekonominius ir socialinius pokyčius visame žemyne.
Prezidentas pasiūlė, kad Europos interesus derybose galėtų atstovauti asmuo, turintis visų 27 ES valstybių mandatus. Jis įvardijo Europos Vadovų Tarybos pirmininką kaip galimą kandidatą, pažymėdamas, jog vieningos ir aiškios ES pozicijos užtikrinimas yra esminis sąlyga, siekiant išvengti sprendimų priėmimo be plataus europinio pritarimo.
Diplomatinės realijos ir koalicijų kova
Net jeigu diplomatiniai kontaktai stiprėja, reali padėtis karo zonoje išlieka sunki: smūgiai ir karinės operacijos nesiliovė. Rusija gali pasipriešinti Europos įsitraukimui, todėl Europos valstybėms reikės aktyvių diplomatinių veiksmų savo vaidmeniui užsitikrinti.
Nors kol kas nėra patvirtintų susitarimų dėl trišalių derybų formato ar rezultatų, Nausėdos perspėjimas primena apie būtinybę užtikrinti suinteresuotų valstybių ir regionų atstovavimą, kad bet koks taikos susitarimas būtų teisėtas, tvarus ir saugomas plačiu tarptautiniu pritarimu.
