Šiandieninė mūsų aplinka yra pilna nematomų, tačiau itin pavojingų medžiagų, kurios gali turėti ilgalaikį ir žalingą poveikį žmogaus sveikatai. Baltijos aplinkos forumo ekspertė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė laidoje „Sveikas rytojus“ atkreipė dėmesį į tai, kad kasdien susiduriame su šimtais kenksmingų cheminių junginių, kurių poveikį sunku net įsivaizduoti.
Tokios medžiagos randamos buitinėje chemijoje, kosmetikos priemonėse, net drabužiuose, kurie apdirbami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Be to, kenksmingų junginių galime aptikti grindų dangose, tapetuose, lubų apdailoje bei kasdien naudojamuose daiktuose. Kadangi šios cheminės medžiagos palaipsniui išsiskiria ir patenka į dulkes, kurias įkvepiame, jų poveikis – nuolatinis ir sunkiai kontroliuojamas.
Kemikalų mišinys – „tylieji žudikai“ mūsų organizme
Apie pavojingų cheminių medžiagų kompleksinį poveikį sveikatai kalbama jau daugiau nei dešimtmetį. Kaip paaiškėjo, pavojus slypi ne tik atskirose medžiagose, bet ir jų sudėtinių kokteiliuose, kurių poveikis dažnai yra daug didesnis nei atskirai vartojamų junginių. Tame mišinyje randami ftalatai, formaldehido likučiai, perflorinti junginiai ar polivinilchloridas, kurie daro žalą endokrininiai sistemai ir kitiems organizmo procesams.
Šios cheminės medžiagos nėra matomos, tačiau jos kaupiasi organizme, žingsnis po žingsnio blogindamos sveikatą bei didindamos alergijų ir įvairių ligų riziką. Nustatyta, kad didžiausia žala patenka per kvėpavimą – per parą žmogus įkvepia vidutiniškai 11-18 kubinių metrų oro, kuriame gali būti gausu toksinų. Taip pat tam tikros medžiagos patenka į kūną per odą, todėl svarbu atidžiai rinktis aplinką ir daiktus, su kuriais bendraujame.
Žalingi įpročiai – papildomas pavojus
Be aplinkos teršalų, sveikatai grėsmę kelia ir žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas, kurie šiandien vis dažniau prilyginami ligoms. Klinikinės toksikologijos gydytoja Laima Gruzdytė pažymėjo, kad priklausomybė – tai liga, kai žmogus negali sustoti vartoti psichoaktyvių medžiagų, nepaisant žalos sau ir aplinkiniams.
Alkoholis, kaip cheminė medžiaga, jau savaime yra nuodingas organizmui. Gydytoja atkreipė dėmesį, jog dažnas lietuvis viršija saugias alkoholio vartojimo ribas, didindamas riziką apsinuodyti ir patirti rimtas sveikatos problemas. Rūkymas, ypač tradicinės cigaretės, išskiria daugybę pavojingų degimo produktų, kurie teršia ne tik plaučius, bet ir aplinką.
Rūkymo poveikis aplinkai ir nauji iššūkiai
Tabako dūmai veikia ne tik rūkančius, bet ir šalia esančius žmones – antrinis ir tretinis rūkymas sukelia papildomas rizikas. Net ir po kelių metų nerūkymo patalpose, tekstilėje, sienose ir kilimuose išlieka cigarečių kvapas, liudijantis ilgalaikį toksinų poveikį.
Pastaruoju metu populiarėja naujos rūkymo alternatyvos – elektroninės cigaretės ir garinimo prietaisai, kurie mažina į aplinką išskiriamų kenksmingų medžiagų kiekį. Tačiau gydytoja L. Gruzdytė pabrėžė, kad tokie produktai nėra panacėja – vartotojai dažnai pakeičia vieną rūkymo formą kita, vietoje visiško atsisakymo, o nikotinas išlieka pagrindinė priklausomybę sukeliančia medžiaga.
Ką galime padaryti dėl savo sveikatos?
Norint sumažinti kenksmingų medžiagų poveikį, būtinas atsakingas požiūris į daiktų ir priemonių pasirinkimą bei aplinką, kurioje leidžiame laiką. Reikėtų atidžiau rinktis kosmetiką, buitines chemines priemones, atkreipti dėmesį į namų apdailą ir tekstilę. Taip pat svarbu mažinti žalingų įpročių poveikį, aktyviai siekti rūkymo ir alkoholio vartojimo kontrolės.
Gydytojų nuomone, sveikatos gerinimas bei ligų prevencija yra įmanoma tik kompleksiškai keičiant gyvenimo būdą, didinant visuomenės informuotumą ir skatinant atsakingus sprendimus. Tik tokiu būdu galime kontroliuoti „tyliuosius žudikus“ ir kurti saugesnę aplinką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.