Komunikacijos ekspertas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas kelia rimtą klausimą apie Registrų centro (RC) duomenų nutekėjimo istorijos valdymą ir institucijų elgesį. Jis sako, kad prezidento aiškinimasis ir jo komunikacinė laikysena šiame kontekste atrodo tvirtesnė nei premjerės, tačiau visgi yra viena esminė spraga, kuri trukdo pilnai patikėti Vyriausybės pasakojimu.
Prezidentas kaip „kraštinis“ ir neatsakyti klausimai
A. Zabarauskas atkreipia dėmesį į tai, kad prezidento demonstruojamas santūrumas verčia kelti prielaidas apie galimą informacijos slėpimą. Jis pažymi: „Prezidento laikymas kraštiniu man leidžia daryti tokią prielaidą, kad buvo bandymas kuo ilgiau nuslėpti, neatskleisti – gal net iš viso nuslėpti šitą faktą. Ir argumentas, kad mes nematėme masto, jis yra ne argumentas“, – įsitikinęs buvęs G. Nausėdos patarėjas.
Tokia interpretacija reiškia, kad viešojoje erdvėje ir tarp institucijų gali susiformuoti tarpusavio nuoskaudos ir įtarimai, kurie komplikuotų tiek tyrimo eigą, tiek kasdienį valstybinį darbą. Jei pagrindiniai valstybės vadovai pradeda aiškintis per žiniasklaidą, tai ženklas, kad komunikacija ir koordinacija tarp institucijų sutrikusi.
Zabarausko nuomone, svarbu atkreipti dėmesį ir į reagavimo laiką: Generalinė prokuratūra buvo paskelbusi apie tyrimą tik tada, kai, anot eksperto, tai jau nebegalėjo būti atidėta. Tokia chronologija kelia papildomų klausimų dėl sprendimų priėmimo mechanizmų ir informacijos sklaidos procedūrų per kritinius įvykius.
Ekspertas taip pat primena ankstesnius konfliktus tarp prezidento ir premjerų: „Tas vyko tarp prezidento ir premjero S. Skvernelio, tas vyko tarp prezidento ir premjerės I. Šimonytės, tai jeigu susiformuos identiškas emocinis konfliktas tarp prezidento ir premjerės I. Ruginienės, mes galime tikėtis, kad tai turės pasekmių ir dalykiniams reikalams valstybėje“, – portalui _Lrytas_ kalbėjo A. Zabarauskas. Tokios nuorodos į praeities įtampas pabrėžia riziką, kad politiniai konfliktai gali peraugti į institucinių procesų trikdžius.
Šiuo metu svarbu ne tik nustatyti faktus apie nutekėjimo mastą ir priežastis, bet ir viešai bei aiškiai komunikuoti apie tyrimo eigą bei atsakomybės paskirstymą. Skaidrumas ir laiku pateikta informacija padeda sumažinti spekuliacijų ir pasipiktinimo riziką, kurie gali eskaluoti tarpvyriausybines įtampas.
Galiausiai, A. Zabarausko komentarai primena, kad komunikacija krizės metu yra ne mažiau svarbi už pačius institucinius veiksmus. Aiškūs procedūriniai nusistatymas, viešas atsakymų pateikimas ir greitesnė koordinacija tarp institucijų galėtų sumažinti politinių pasekmių galimybę bei atkurti visuomenės pasitikėjimą tyrimo procesu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.