Širdies permušimus bent kartą gyvenime yra patyręs tikriausiai kiekvienas žmogus. Tai gana dažnas pojūtis, kuris gali būti susijęs su daugybe skirtingų priežasčių – nuo paprasto pervargimo ar streso, iki rimtesnių širdies ligų. Svarbu žinoti, kada širdies permušimai yra nepavojingi, o kada gali įspėti apie rimtas sveikatos problemas. Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis iš klinikos „Nefrida“ padeda suprasti, kaip atpažinti permušimus ir ką daryti juos pajutus.
Kas yra širdies permušimai ir kaip jie pasireiškia?
Širdis savo natūraliu ritmu plaka žmogui dažniausiai nejuntamai, tačiau kartais atsiranda priešlaikiniai širdies susitraukimai, dar vadinami ekstrasistolėmis arba širdies permušimais. Tai reiškia, kad tam tikra širdies dalis suaktyvėja anksčiau, nei turėtų, išbalansuodama širdies ritmą. Dėl to žmogus šį pakitimą gali jausti kaip sustojimą, stiprų ar staigų širdies dūžį ar net keistą krūtinės jausmą.
Žmonės dažniausiai šį pojūtį apibūdina labai įvairiai: vieni jaučia, lyg kažkas „persiverčia“ krūtinėje, kiti apibūdina tai kaip „gerklėje nuslinkusį kąsnį“, dar kiti tiesiog pajunta greitesnį ar ryškesnį širdies plakimą. Kartais pacientui sunku tiksliai apibrėžti šį pojūtį, todėl gydytojas stengiasi jį suprasti ir paaiškinti.
Diagnostika ir ką daryti pajutus permušimus?
Nors širdies permušimai dažnai nejuntami ar yra nepavojingi, jų priežastis ir pobūdį gali nustatyti tik specialistai, ištyrę pacientą. Pirminis tyrimas yra elektrokardiograma (EKG), kuri užfiksuoja širdies elektrinę veiklą. Tačiau kadangi šis tyrimas trunkantis trumpai, permušimai gali būti neužregistruoti, net jei jie pasitaiko dažnai.
Šiuo atveju atliekamas Holterio monitoravimas, kai specialus prietaisas fiksuoja širdies ritmą 24 valandas ar ilgiau. Tai leidžia tiksliau įvertinti permušimų dažnį, jų tipą ir galimas rizikas.
Esant dažniems permušimams, papildomai tiriama kraujo sudėtis (kalio, magnio kiekis), skydliaukės funkcija, o taip pat atliekamas širdies ultragarsinis tyrimas, siekiant išvengti struktūrinių širdies pakitimų.
Dažniausios širdies permušimų priežastys
Širdies permušimus gali lemti įvairūs veiksniai. Tai gali būti tiek gyvenimo būdo ypatumai, tiek rimtesnės sveikatos problemos. Pagrindinės priežastys yra:
- Stresas, emocinė įtampa ir pervargimas;
- Neišsimiegojimas;
- Karščiavimas ir skysčių trūkumas organizme;
- Didelis fizinis krūvis;
- Alkoholio, kavos, energetinių gėrimų ar narkotinių medžiagų vartojimas;
- Rūkymas ir elektroninių cigarečių naudojimas;
- Nesubalansuota mityba, persivalgymas;
- Kito mineralų, ypač kalio ir magnio, trūkumas;
- Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumas.
Ar širdies permušimai visada kelia pavojų?
Ne visi permušimai yra rimtas pavojus. Kai kuriuos sukelia laikini veiksniai, kuriuos pašalinus, ritmas normalizuojasi. Tačiau taip pat širdies permušimai gali būti pirmieji rimtų širdies ligų ar kitų sveikatos sutrikimų simptomas. Jie gali įspėti apie koronarinę širdies ligą, miokardo infarktą, vožtuvų ligas, įgimtus širdies defektus, skydliaukės sutrikimus ar mažakraujystę.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į papildomus simptomus, tokius kaip oro trūkumas, nuovargis, galvos svaigimas ar skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu. Tokie požymiai gali signalizuoti apie rimtą būklę ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
Kada permušimai yra pavojingi?
Ypač pavojingas yra prieširdžių virpėjimas – dažnas širdies ritmo sutrikimas, kuris gerai neatpažintas ir negydomas gali sukelti sunkias komplikacijas, įskaitant insultą. Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems nutukimą ar aukštą kraujospūdį, rizika yra dar didesnė. Dažniausiai tokiems pacientams priskiriami antikoaguliantai, užkertantys kelią kraujo krešulių formavimuisi.
Reikėtų atminti, kad aspirinas nėra pakankamai efektyvus kraujo skystinimui, todėl tik specialūs vaistai gali apsaugoti nuo insulto. Be to, negydamas prieširdžių virpėjimo pacientas gali susirgti širdies nepakankamumu, ženkliai sumažinančiu gyvenimo kokybę.
Gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos
Jei širdies permušimus sukelia išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, stresas ar mityba, dažniausiai pakanka pagerinti gyvenimo būdą – sumažinti apsinuodijimą kofeinu ar alkoholiu, užtikrinti pilnavertį poilsį, sumažinti fizinį krūvį. Kartais rekomenduojama papildyti organizmą magnio ir kalio preparatais.
Jei nustatoma konkreti priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai ar mažakraujystė, gydomi pagrindiniai sutrikimai ir permušimai dažniausiai praeina. Gydytojas gali skirti antiaritminius vaistus arba prireikus – atlikti procedūras, pavyzdžiui, perkateterinę abliaciją, kuri naikina permušimus sukeliančius židinius širdyje.
„Covid-19“ pandemijos metu ypač išaugo pacientų, skundžiančių širdies permušimais, skaičius, kas liudija infekcijos ilgalaikį poveikį širdies veiklai. Todėl svarbu neignoruoti jokių simptomų ir nedelsti kreiptis į specialistus.
Rekomendacijos besiskundžiantiems permušimais
Jei jaučiami širdies permušimai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją kardiologą, kuris tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą sveikatos būklę, pavyzdžiui, kontroliuoti kraujospūdį ar stebėti skydliaukės funkciją, nes šios ligos dažnai būna slaptos ir pasireiškia tik nemaloniais širdies pojūčiais.
Pasak gydytojo Arūno Maksvyčio, net jei permušimai pasitaiko nereguliariai, tačiau kartu jaučiamas nuovargis, galvos svaigimas ar kiti negalavimai, tai gali būti ženklas rimtoms ligoms, kurias reikia tirti ir gydyti laiku.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.