Pastaraisiais metais alerginių susirgimų skaičius ženkliai didėja, ir tai kelia nerimą tiek medicinos specialistams, tiek visuomenei. Alergologė ir klinikinė imunologė Violeta Kvedarienė prognozuoja, kad iki artimiausių metų pabaigos ar per artimiausius kelerius metus alergija gali pasireikšti kas antram europiečiui. Šis reiškinys reikalauja ne tik didesnės diagnostikos apimties, bet ir platesnio visuomenės švietimo apie prevenciją bei gydymo galimybes.
Kaip nustatoma alergija?
Diagnozė prasideda pokalbiu su specialistu, kuriame kruopščiai aptariami simptomai ir jų atsiradimo kontekstai. „Pirmiausia, turite pasikalbėti su gydytoju alergologu. Jis žino alergijos simptomus ir detaliai juos paaiškinus, gali įtarti alerginį susirgimą.. Antras etapas – alerginiai odos mėginiai. Išskiriami du jų tipai. Odos dūrio mėginiai – greito tipo reakcijoms, pavyzdžiui, žiedadulkių sukeltai slogai ar astmai. Odos lopo mėginiai, kai įtariamos lėtos reakcijos, pavyzdžiui, kremui arba chemikalams. Trečias – kraujo tyrimai, kurie yra pakankamai brangūs. Juos turėtų paskirti gydytojas alergologas.
Nevertinant visų alergijos simptomų, galima pasirinkti nenaudingus kraujo tyrimus. Ketvirtas – provokaciniai mėginiai, kai pirmieji du-trys tyrimai nėra informatyvūs. Jie atliekami tik specializuotose alergologinėse klinikose Pacientas turi išgerti mažą dozę vaistų ar tiriamo maisto, jei niekas nevyksta, vėliau ji didinama. Stebima, kokia bus reakcija”, – teigia gydytoja.
Kodėl sergame alergija?
Priežasčių yra kelios, ir jas dažniausiai galima skirstyti į vidines bei išorines. „Yra dvi pagrindinės priežastys: vidinės – paveldėjimas ir išorinės – oro tarša. Įrodyta, jog tam, kad žmogus turėtų vieną ar kitą alerginę reakciją, jis turi turėti alergiją lemiančius genus viename iš lokusų (geno užimama vieta chromosomoje). Toks žmogus, bėgant metams, tampa jautrus katės ar šuns plaukams, žiedadulkėms”, – paaiškina specialiste. Be genetikos, labai svarbi ir aplinkos tarša: smulkiosios dalelės modifikuoja žiedadulkių paviršių, dėl ko imuninė sistema jas „nebepažįsta“ ir ima reaguoti didesniu intensyvumu.
„Esame linkę gintis nuo visko, mūsų organizmo ląstelės taip pat. Dėl to jos pradeda gaminti baltymus, imunoglobulinus E, padedančius kovoti su svetimkūniais, kurių nepažįsta”, – sako gydytoja.
Gydymo galimybės ir prevencija
Vaistai padeda kontroliuoti simptomus: šiuolaikiniai antihistamininiai preparatai dažnai nemigdo ir leidžia gyventi pilnavertiškai, tačiau jų poveikis trumpalaikis. Efektyvesnis ilgalaikis sprendimas yra specifinė imunoterapija. „Tai specifinė imunoterapija. Ilgas ir kruopštus darbas, kuris trunka 3-5 metus, bet visa tai –nėra gydymas chemija. Šis gydymo metodas yra toks: žmogui mažomis dozėmis paskiriamas adaptuotas alergenas pagal alergiją, kurią jis turi”, – pasakoja alergologė. Imunoterapija gali būti atliekama po oda, po liežuviu arba tabletėmis: „Galima naudoti lašiukus po liežuviu, tabletes, kurios žmogui veiks panašiai, kaip vakcina. Svarbu ryžtis tai daryti tvarkingai”, – teigia alergologė.
Pavojai ir pirmoji pagalba
Alergijos gali svyruoti nuo nepatogių simptomų iki grėsmingos gyvybei anafilaksijos. „Pavyzdžiui, žmogus yra alergiškas riešutams. Jis suvalgė gabalėlį torto, kuriame buvo riešutų, tačiau to nežinojo. Staiga ima trūkti oro, kimsta balsas, rausta oda, beria, o užtrukus anafilaksijai gali darosi silpna, prarandama sąmonė. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra autoinjektorius, kuris gali išgelbėti gyvybę. Atsidūrus tokioje situacijoje, labai svarbu išsikviesti greitąją pagalbą ir suleisti adrenalino”, – pasakoja alergologė. Žmonėms, kuriems yra didelė rizika, rekomenduojama turėti autoinjektorių ir aiškų veiksmų planą.
Svarbiausia — laiku kreiptis į specialistus, nevengti tyrimų ir aptarti ilgalaikes gydymo strategijas. Tinkamai parinkta diagnostika ir individualizuota imunoterapija gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.