Parlamentaras Arvydas Anušauskas ragina Lietuvos Vyriausybę imtis griežtų priemonių ir prisijungti prie Latvijos sprendimo riboti arba uždrausti autobusų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija. Jo teigimu, kol kaimyninė šalis planuoja nuo 2027 metų uždrausti reguliarius ir užsakomuosius reisus į šias valstybes, Lietuva turi išvengti situacijos, kai maršrutai per mūsų šalį tampa būdu apeiti sankcijas ar saugumo ribojimus.
Kontekstas ir saugumo argumentai
„Kol Latvija planuoja uždaryti autobusų susisiekimą su agresore Rusija ir jos talkininke Baltarusija, Lietuva išlieka viena svarbiausių keleivių srauto į šias valstybes arterijų. Viena vertus, valstybė stiprina rytinės sienos apsaugą, investuoja į gynybą, perspėja apie Baltarusijos režimo keliamas grėsmes. Kita vertus, iš Vilniaus toliau organizuojamas intensyvus autobusų susisiekimas su Baltarusijos miestais“, – pranešime teigė politikas. Ši pastaba atkreipia dėmesį į prieštarą tarp valstybės saugumo politikos ir praktinio transporto reguliavimo.
Konkrečios siūlomos priemonės
A. Anušauskas kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių ir susisiekimo ministrą Jurą Taminską, siūlydamas nepratęsti galiojančių leidimų maršrutams į Rusiją ir Baltarusiją bei pradėti derybas su Latvija ir Estija dėl bendro sprendimo. „Raginame Lietuvos Vyriausybę prisijungti prie Latvijos iniciatyvos, nepratęsti leidimų maršrutams į Rusiją ir Baltarusiją bei sustabdyti tranzitinius maršrutus, nes Lietuva neturi tapti šalimi, per kurią būtų apeinami Latvijos ar kitų ES valstybių ribojimai“, – kreipimesi tvirtino A. Anušauskas.
Parlamentaras taip pat akcentuoja būtinybę koordinuoti veiksmus ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir Europos Sąjungos lygiu, kad sprendimas būtų veiksmingas ir neužleistų galimybių tranzitui per trečias teritorijas.
Praktinės pasekmės ir alternatyvos
Pagal Transporto saugos administracijos duomenis šiuo metu Lietuvoje galioja 29 leidimai reguliariajam keleivių vežimui tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos arba tranzitu per mūsų teritoriją, įskaitant reisus į Minską, Gardiną, Gomelį, Lydą ir Ašmeną.
Nutraukus leidimus kyla klausimas, kaip užtikrinti piliečių teisę keliauti, humanitarinius reikalus ir teisėtą poreikį grįžti ar vykti į šeimas. Todėl specialistai siūlo derinti apribojimus su aiškiomis išimtimis dėl diplomatinio, medicininio ar humanitarinio transporto.
„Kartu su Latvija ir Estija būtina inicijuoti bendrą Baltijos valstybių sprendimą. Jeigu Baltijos valstybės turi bendrą saugumo erdvę, jos turi turėti ir bendrą politiką dėl keleivių vežimo į Rusiją ir Baltarusiją“, – pabrėžė parlamentaras. Be teisinių apribojimų, reikalinga ir stipresnė transporto operatorių kontrolė, dokumentacijos tikrinimas bei rizikų vertinimas.
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, sprendimas dėl autobusų reisų turi būti derinamas su gynybos, užsienio reikalų ir pasienio tarnybomis, užtikrinant, kad priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir tarptautiniu mastu suderintos.
