Apklausos pagrindinės išvados
Neseniai atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai atskleidžia, kaip Lietuvos gyventojai vertina didžiųjų miestų merų darbą. Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus veiklą teigiamai įvertino 46 proc. apklaustųjų, neigiamai – 12 proc., o net 42 proc. respondentų nurodė neturintys nuomonės. Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sulaukė aukščiausio teigiamo įvertinimo – jo darbą gerai vertino 52 proc., o blogai – 20 proc. Vilniaus mero Valdo Benkunsko darbą gerai įvertino 49 proc. gyventojų, neigiamai – 23 proc., o 28 proc. neturėjo nuomonės.
Visuotinė nuomonė apie merus ir regioniniai skirtumai
Vertinant visų Lietuvos savivaldybių merų darbą, apklausa parodė, kad gyventojų nuomonė dažniau buvo teigiama nei neigiama: 67 proc. respondentų savo savivaldybės mero darbą įvertino palankiai, 22 proc. – neigiamai, o 11 proc. nurodė neturintys nuomonės. Didmiesčių gyventojai buvo palankiausi – 74 proc. teigiamų vertinimų. Kituose miestuose ir kaimuose palankiai savo merų darbą vertino po 62 proc. apklaustųjų. Neigiamesni vertinimai dažniau pasitaikė mažesniuose miestuose (31 proc.).
Socialiniai skirtumai ir galimos priežastys
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pagal profesinę grupę nuomonės skiriasi: vadovai ir verslo savininkai dažniausiai vertino merus teigiamai (77 proc.), besimokantis jaunimas – 74 proc., specialistai ir tarnautojai – 71 proc. Tuo metu neigiamų vertinimų daugiau buvo tarp bedarbių ir namų šeimininkių (30 proc.).
Įmonės sociologo Romo Mačiūno komentaras pabrėžia, kad apklausos rezultatai priklauso ne tik nuo realios veiklos, bet ir nuo merų žinomumo visoje šalyje: geresni įvertinimai gali atspindėti didesnį viešumą. „Politikoje yra ne vienas asmuo su tokia pavarde, tai jam galėjo pakišti koją“, – sakė R. Mačiūnas. Tai iliustruoja, kad pavardės atpažinimas ar painiava taip pat gali turėti įtakos vertinimams.
Metodika ir patikimumas
Apklausą atliko Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2026 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Apklausta 1019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, tyrimas vyko 108 atrankos taškuose. Tyrimo paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, todėl rezultatai laikomi reprezentatyviais ir leidžia daryti bendresnes išvadas apie visuomenės nuomonės tendencijas.
Apibendrinant, apklausa rodo, kad merų vertinimai Lietuvoje dažnai lemti ne vien tik realiais administraciniais pasiekimais, bet ir žinomumu, viešųjų ryšių veikla bei regionine priklausomybe. Tolimesnė vieša diskusija ir nuolatinis ataskaitų teikimas gyventojams gali padėti aiškiau atskirti faktinę veiklą nuo populiarumo.