Lietuva pranešė, kad balsavimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo Europos Sąjungoje turėtų vykti kitų metų birželio pabaigoje, baigiantis šalies pirmininkavimui ES Tarybai. Ši žinia atnaujina diskusiją apie vieną kasmet įprastinių pokyčių, kuris veikia milijonus žmonių ir įvairias ūkio šakas — nuo sveikatos sektoriaus iki žemės ūkio.
Balsavimas ir laiko grafikas
Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad klausimas bus aptariamas jau kitų metų vasarį neformalioje ES transporto ministrų taryboje, o galutinis balsavimas numatomas birželio pabaigoje. „Kitų metų vasarį šį klausimą aptarsime neformalioje ES transporto ministrų taryboje, o jau besibaigiant Lietuvos pirmininkavimui, birželio pabaigoje, dėl jo bus balsuojama. Matysime, koks bus sprendimas”, – BNS teigė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.
Oficialiai Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Viceministras pažymi, kad klausimo įtraukimas į pirmininkavimo darbotvarkę yra svarbus žingsnis, kurį pavyko parengti po derybų su kitomis valstybėmis.
Politinis ir techninis kontekstas
„Pirminis ir svarbiausias mūsų planas buvo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, nes girdime, kad nemažai valstybių narių nenorėjo to daryti. (…) Šiuo metu nėra tokio pasipriešinimo, kuris trukdytų šį klausimą įtraukti į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę. Tai jau yra didelis nuveiktas darbas”, – teigė viceministras. Toks požiūris atspindi bandymą išspręsti daugiametį ginčą tarp valstybių dėl nuolatinio vasaros arba žiemos laiko pasirinkimo.
Europos Komisija pasirengusi pateikti studiją, kurios rezultatai numatomi 2027 metų vasarį. Šioje studijoje bus analizuojamas potencialus sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikis ekonomikai, sveikatai, žemės ūkiui ir kitoms sritims. Studijos išvados taps svarbiu informaciniu pagrindu valstybėms narėms priimant sprendimą.
Skirtingos valstybės ir gyventojų nuomonė
ES valstybės kol kas neturi vieningos pozicijos: pietinės šalys linkusios rinktis vasaros laiką dėl ilgesnių šviesių vakarų, o šiaurinės – nerimauja dėl dar tamsesnių rytų žiemą. Pasak viceministro, Lietuva siekia atsisakyti sezoninio laiko keitimo iš esmės: „Siekiame, kad būtų atsisakyta sezoninio laiko keitimo, nesvarbu, ar būtų pasirinktas vasaros, ar žiemos laikas.
Dauguma Lietuvos gyventojų apklausose išreiškia norą likti prie vasaros laiko”, – pabrėžė jis.
Jeigu per Lietuvos pirmininkavimą susitarimo nebus pasiekta, tema planuojama tęsti su kitomis pirmininkaujančiomis šalimis, pavyzdžiui, Graikija. Kol kas Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, laikrodžiai sukiojami du kartus per metus: naktį iš šeštadienio į sekmadienį gabūses buvo pasuktas viena valanda atgal, žymint pereigą prie žiemos laiko.
Artėjantis balsavimas gali lemti nuolatinį pereitimą į vieną iš laiko zonų ir galutinai užbaigti diskusijas, trunkančias nuo 2018–2019 m., kuomet Europos Komisija ir Europos Parlamentas siūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo, tačiau valstybėms nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos.