Vėžio diagnozę dažnai išgirsta net ir jauni, sportiški bei sveikai besimaitinantys žmonės. Neretai susiduriame su klausimu – kodėl? Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga atskleidžia, kad net ir laikantis sveiko gyvenimo būdo visiškai apsisaugoti nuo vėžio neįmanoma. Tai lemia natūrali mūsų organizmo ląstelių dauginimosi ir mutacijų atsiradimo sistema, kurios neįmanoma visiškai kontroliuoti.
Pasak gydytojo, kasdien organizme vyksta daugybė ląstelių dalijimosi procesų, per kuriuos natūraliai kaupiasi genetinės mutacijos. Šios mutacijos, nors dažniausiai nesukelia problemų, kartais sukelia genetiškai pakitusias ląsteles, kurios gali nepaisyti organizmo reguliacinių mechanizmų ir tapti vėžinėmis. Šis procesas yra atsitiktinis ir komplikuotas, todėl kaip susiformuos vėžys, dažnai priklauso nuo atsitiktinumo – genetinių mutacijų sankaupos, kurios leidžia navikui išvengti imuninės sistemos stebėjimo.
Imuninė sistema ir jos vaidmuo vėžio prevencijoje
Žmonės dažnai turi skirtingą imuninės sistemos gebėjimą reaguoti į įvairias ligas, įskaitant vėžį. Gydytojas pabrėžia, kad kiekvienas iš mūsų gimstame su skirtingu imuniteto potencialu, kurio pilnai tobulinti neįmanoma, tačiau galima mokyti imuninę sistemą efektyviau veikti ir prisitaikyti prie iššūkių. Pavyzdžiui, grūdinimasis nepadidina imuniteto, tačiau padeda imuninei sistemai greičiau ir efektyviau reaguoti į aplinkos pokyčius.
Grūdinimasis, šaltas vanduo ar plaukimas eketėse verčia organizmą prisitaikyti prie nepatogių sąlygų, taip skatindamas imuninės sistemos komponentų mobilizaciją ir geresnį reakcijos greitumą. Tai padeda išvengti peršalimo ligų ir stiprina natūralų imunitetą, tačiau nesuteikia absoliučios apsaugos nuo onkologinių ligų.
Vėžio „gudrumas“ ir imuninės sistemos iššūkiai
Vėžys pasižymi kompleksiškumu ir sugebėjimu „apgauti“ imuninę sistemą. Tai genetiškai pakitęs audinys, kuriame ląstelės dauginasi nekontroliuojamai ir sugeba apeiti imuninės apsaugos barjerus.
Gydytojas pabrėžia, kad ne visuomet vėžys atsiranda dėl imuniteto silpnumo – kartais tai yra audinio genetinis nestabilumas ir mutacijų atsitiktinumas, leidžiantis navikui išsivystyti.
Tyrimai rodo, kad vyresniame amžiuje beveik visų žmonių organizmuose gali būti randami mikroskopiniai vėžio židinukai, tačiau jie nebūtinai lemia ligos išsivystymą. Tai rodo, kad imuninė sistema dažnai sugeba kontroliuoti vėžines ląsteles ir neleisti joms išsivystyti į kliniškai pasireiškiančią ligą.
Sveikos gyvensenos įtaka ir atsitiktinumo vaidmuo
Nors sveika gyvensena, tokia kaip subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tvarkingas miego režimas ir rūkymo vengimas, ženkliai sumažina vėžio riziką, ji neužtikrina visiškos apsaugos. Remiantis tyrimais, apie 60–66 proc. vėžio atvejų yra susiję su atsitiktinumais – genetinių mutacijų sankaupa, kuri negali būti aiškiai prognozuojama ar visiškai kontroliuojama.
Taigi, net žmogus, gyvenantis sveikai ir rūpinantis savo kūnu, nėra visiškai apsaugotas nuo šios sunkios ligos. Tačiau sveikas organizmas dažnai turi geresnę galimybę valdyti ligos eigą ir lengviau toleruoti gydymo poveikį, todėl sveika gyvensena išlieka svarbi profilaktikos dalimi.
mRNR vakcinos – proveržis medicinos evoliucijoje
COVID-19 pandemija paskatino revoliuciją vakcinacijų srityje, kurioje mRNR pagrindu sukurtos vakcinos buvo įdiegtos itin sparčiu tempu. Gydytojas M. Strioga pažymi, kad šios technologijos platforma jau daugelį metų buvo tyrinėjama siekiant sukurti vakcinas nuo įvairių ligų, ypač onkologinių, bet iki tol nebuvo skubaus poreikio.
mRNR vakcinos yra itin lanksčios, nes jų molekulės gaminamos sintetinėmis priemonėmis, leidžiančiomis greitai modifikuoti jas atsižvelgiant į besikeičiančius virusus ar kitus patogenus. Tai yra didelis privalumas, palyginti su tradicinėmis vakcinomis, kurių gamyba užtrunka žymiai ilgiau.
Ateityje ši technologija turėtų įtakoti ne tik infekcinių ligų profilaktiką, bet ir pažangų vėžio gydymą, suteikiant naujų galimybių imunoterapijoje ir personalizuotoje medicinoje.
Išvados
Vėžys išlieka sudėtinga ir daugialypė liga, kuriai įveikti reikalingas nuoseklus supratimas apie kūno imuninės sistemos veikimą ir genetinius procesus. Nors sveika gyvensena ženkliai sumažina ligos riziką, kai kuriems žmonėms genetiniai atsitiktinumai lemia ligos vystymąsi nepaisant rūpinimosi savimi.
Todėl svarbu ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir sekti naujausias medicinos naujoves, tokias kaip mRNR vakcinų technologija, kuri suteikia vilties efektyvesniam gydymui ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.