Rugpjūčio mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų palankiausiai vertinamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo veiklą teigiamai įvertino 52 proc. apklaustųjų, neigiamai — 20 proc., o 28 proc. nurodė neturintys nuomonės.
Apklausos rezultatai detaliau
Savo sostinės mero Valdo Benkunsko darbą geru įvertino 49 proc. respondentų, blogai — 23 proc., o 28 proc. nurodė neturintys nuomonės. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus išsiskyrė mažiausiu neigiamų vertinimų procentu — jo darbą blogai vertino 12 proc. respondentų, teigiamai įvertino 46 proc., o net 42 proc. gyventojų neturėjo nuomonės apie uostamiesčio mero veiklą.
Vertinant visų savivaldybių merus, gyventojų nuomonė taip pat dažniau buvo teigiama: 67 proc. respondentų savo savivaldybės mero darbą vertino gerai, 22 proc. — blogai, o 11 proc. neturėjo nuomonės. Didmiesčių gyventojai buvo palankiausi — 74 proc. įvertino savo merus teigiamai. Kituose miestuose ir kaimuose šis rodiklis siekė apie 62 proc.
Ką rodo socialiniai ir demografiniai skirtumai?
Skirtingos gyventojų grupės taip pat skirtingai vertino merų darbą: vadovai ir verslo savininkai buvo ypač palankūs (77 proc. teigiamų vertinimų), besimokantis jaunimas — 74 proc., specialistai ir tarnautojai — 71 proc. Tuo tarpu neigiamiau merų darbą vertino mažesnių miestų gyventojai (31 proc. neigiamų įvertinimų) bei bedarbiai ir namų šeimininkės (30 proc. neigiamų įvertinimų).
Galimos priežastys ir interpretacijos
Sociologai pažymi, kad merų vertinimai priklauso ne tik nuo konkrečios veiklos savivaldybėse, bet ir nuo jų žinomumo visoje šalyje. „Politikoje yra ne vienas asmuo su tokia pavarde, tai jam galėjo pakišti koją”, – sakė R. Mačiūnas. Pasak jo, geresnis žinomumas gali lemti aukštesnius reitingus už savivaldybės ribų, o didesnė neapibrėžtumo dalis apie tam tikrus merus rodo mažesnį jų atpažįstamumą platesnėje visuomenėje.
Tai reiškia, kad miesto vadovo populiarumas dažnai susideda iš kelių komponentų: matomų vietos projektų, komunikacijos strategijos, žiniasklaidos įtakos ir asmeninės politinės istorijos.
Matijošaičio atveju aukštesnis teigiamas vertinimas gali būti susijęs su pastebimais infrastruktūros projektais, aktyvia viešąja komunikacija ir ilgesne viešojo gyvenimo matomumu.
Metodika ir atskaitomybė
Apklausa atlikta rugpjūčio 20–31 dienomis. Apklausta 1 019 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, tyrimas vyko 108 atrankos taškuose, tyrimo paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Tokių apklausų rezultatai suteikia vertingų indikatorių apie viešąjį pasitikėjimą, tačiau juos reikia vertinti kartu su ilgalaikėmis tendencijomis ir konkrečių savivaldybių veiklos rodikliais.
Apibendrinant, apklausa parodė, kad didmiesčių gyventojai apskritai palankiau vertina savo merus, o vietos vadovų reputacija priklauso tiek nuo atliktų darbų, tiek nuo jų matomumo regioninėje ir nacionalinėje viešojoje erdvėje.