Seime įregistruotas siūlymas visiškai panaikinti valstybės skatinamąją įmoką į II pensijų pakopą. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį, tačiau per dešimtis metų šios sumos gali susidėti į tūkstančius eurų ir ženkliai paveikti būsimų pensininkų pajamas.
Kas siūloma keisti?
Šiuo metu asmuo, kaupdamas II pakopoje, pats moka 3 proc. atlyginimo, o papildomai jam į pensijų fondą pervedama valstybės skatinamoji įmoka, kuri nepriklauso nuo asmens darbo užmokesčio ir sudaro 1,5 proc. užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2026 m. ši įmoka apskaičiuota nuo 2024 m. 2232,8 eurų vidurkio ir siekia 33,49 euro per mėnesį (401,88 euro per metus).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino: „Pritarus tokiam Seimo nario projektui, iš valstybės biudžeto mokamos pensijų įmokos netektų visi pensijų kaupimo dalyviai. Pagal projekto nuostatas, pakeitimai būtų taikomi nuo įstatymo įsigaliojimo“.
Kiek prarastų skirtingo amžiaus žmonės?
Remiantis tv3.lt skaičiavimais ir konservatyviomis prielaidomis apie investicijų realią grąžą (4 proc.), pasiūlymo padariniai gali būti reikšmingi. 30-mečiui, kaupiančiam iki 65 metų, valstybės įmoka per 35 metus sudarytų apie 14,1 tūkst. eurų; neinvestavus šių lėšų ir negaunant grąžos, bendra prarasta vertė gali siekti apie 30,1 tūkst. eurų. 40-mečiui nuostolis būtų apie 17 tūkst. eurų, 50-mečiui – apie 8,2 tūkst. eurų.
Jeigu skirtumą išdalintume per hipotetinį 20 metų išmokėjimo laikotarpį (65–85 m.), tai reikštų apytiksliai: 30-mečio mėnesio pajamų sumažėjimą ~126 eurų, 40-mečio – ~71 euro, 50-mečio – ~34 eurų per mėnesį. Reikėtų pažymėti, kad galutinis efektas priklausys nuo ilgalaikių investicijų rezultatų (scenarijai 3–5 % grąžos suteikia apytikslius intervalus).
Kam labiausiai skaudėtų?
Valstybės įmoka vienodai siekia 33,49 euro visiems dalyviams, tačiau santykinį nuostolį pajustų labiausiai mažiau uždirbantys. Asmuo, gaunantis 1 153 eurų MMA, pats moka apie 34,59 euro; valstybės pridėtasis 33,49 euro yra beveik tokios pačios vertės.
Taigi proporcingai mažesnes pajamas gaunantys žmonės netektų didesnės kaupimo dalies, o tai ypač skaudžiai paliestų tuos, kurie laikinai nemoka asmeninės įmokos (motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos), nes per tą laiką fondui įkrenta tik valstybės įmoka.
Biudžetas, argumentai ir trūkstami vertinimai
Projekto autorius argumentuoja, kad „neteisinga visų mokesčių mokėtojų pinigais remti tik dalį pensijų fondų dalyvių“ ir siūlo sutaupytas lėšas skirti kitoms biudžeto sritims arba pensijų didinimui. Ministerija pateikė skaičių, kad 2026 m. valstybės biudžeto lėšomis šiai įmokai buvo skirta 278,5 mln. eurų, o projekto aiškinamajame rašte pažymima didesnė suma.
Tačiau svarbu, kad projektas pateiktas be poveikio vertinimo: aiškinamajame rašte nurodoma, kad specialistų išvadų nebuvo gauta, o ministerija pažymi: „Ministerija tokių vertinimų neatlieka.“ Lietuvos bankas įspėja, kad „Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas. Dėl to kiekvienas pakeitimas turi būti įvertintas ilgalaikės perspektyvos aspektu, įskaitant ir valstybės biudžeto išlaidas“, ir rekomenduoja kartu siūlyti kompensuojančias priemones: „Jeigu siūlomos priemonės gali daryti neigiamą įtaką, kartu reikėtų siūlyti priemonę, kaip tą neigiama įtaka bus suvaldyta, pavyzdžiui, įtraukti į pensijų kaupimo sistemą darbdavius ir panašiai“.
Kol kas tai yra Seime registruotas projektas, dar nepriimtas, todėl šiuo metu 33,49 euro valstybės įmoka dalyviams ir toliau mokama. Debatai dėl ilgalaikio poveikio ir kompensavimo priemonių tik prasideda, o galutinis sprendimas priklausys nuo tolesnių vertinimų ir politinių kompromisų.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!