Kraujo spaudimas yra viena svarbiausių žmogaus organizmo gyvybinių funkcijų. Gydytojai nuolat pabrėžia aukšto kraujo spaudimo pavojų, tačiau dažnai pamirštama, kad žemas kraujospūdis taip pat gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Lietuvoje, ypač karštomis vasaros dienomis, pasireiškia ne tik aukšto, bet ir sumažėjusio kraujospūdžio simptomai. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra nuovargis, galvos skausmas ir aptemimai akyse.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologė Loreta Mikšėnaitė paaiškina, kad kiekvieno žmogaus organizmas prisitaiko prie įprasto kraujospūdžio lygio – jis gali būti ilgą laiką tiek aukštas, tiek žemas, nesukeldamas jokių simptomų. Tačiau net ir tada žmonės turėtų reguliariai matuotis kraujospūdį – rekomenduojama bent kartą per mėnesį, net jei nėra jokių nusiskundimų. O tiems, kurie jaučia neaiškius negalavimus, arterinį spaudimą stebėti rekomenduojama dar dažniau.
Ką reiškia normalus ir žemas kraujospūdis?
„Normalus“ kraujospūdis, anot gydytojos, dažniausiai yra laikomas, kai sistolinis spaudimas yra apie 120 mmHg, o diastolinis – apie 80 mmHg. Tačiau žemesnis kraujospūdis, pavyzdžiui, 100/70 arba net mažesnis, ypač moterims, kurios yra jaunos, lieknos ir aukštos, dažnai nėra patologija ir joms nekelia jokių problemų. Toks kraujo spaudimas yra fiziologiškai normalus ir organizmas prie jo yra prisitaikęs.
Žemo kraujospūdžio simptomai ir jų reikšmė
Tačiau jei kraujospūdis žymiai sumažėja ar pasikeičia greitai, gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Pirmieji ženklai paprastai yra nuovargis, suvargimas, sumažėjusi energija ir bendras silpnumo jausmas. Gali atsirasti galvos svaigimas, troškulys, mirgėjimai arba migla akyse, o širdies plakimas jaučiamas ryškiau.
Labiausiai pavojingas simptomas yra trumpalaikis sąmonės praradimas, vadinamas sinkope. Jis atsiranda dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo krauju ir deguonimi.
Dažnai toks alpimas trunka kelias sekundes – žmogui nukritus spaudimas pakyla ir kraujotaka atsistato. Tačiau, jeigu trunka ilgiau arba pasireiškia kiti sveikatos sutrikimai, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Galimos priežastys ir reikšmė organizmui
Kardiologė pabrėžia, kad jeigu žemo kraujospūdžio simptomai pasikartoja ar stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ir ieškoti galimų priežasčių. Tai gali būti mažakraujystė, elektrolitų disbalansas, endokrininės ligos, infekcijos, vaistų šalutinis poveikis, skysčių trūkumas arba kitokios organizmo sistemos problemos, tokios kaip sumažėjęs kraujo tūris.
Be to, mažas kraujospūdis gali būti net pirmasis nėštumo požymis. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir neignoruoti simptomų, nes jie gali įspėti apie rimtesnes sveikatos problemas.
Kaip karštis veikia kraujospūdį ir ką svarbu žinoti
Didelė kaitra turi tiesioginį poveikį kraujospūdžiui. Pasak L.Mikšėnaitės, nėra būtina tiesiogiai būti saulėje, jog sumažėtų kraujospūdis – net buvimas tvankiame kambaryje gali sukelti panašią reakciją organizme. Karščio metu kūno kraujagyslės plečiasi, ypač odos arterijos, o daugiau kraujo susilaiko kojose, todėl viršutinė kūno dalis, įskaitant ir smegenis, gali būti blogiau aprūpinama krauju. Dėl to dažnai jaučiami žemo kraujospūdžio simptomai.
Ką gali sukelti ilgalaikis žemas kraujospūdis?
Jeigu kraujospūdis ilgą laiką išlieka žemas, tai gali paveikti įvairių organų darbą. Ypač jautriai į kraujospūdžio pokyčius reaguoja smegenys, inkstai ir širdis. Smegenų aprūpinimo krauju sutrikimai gali sumažinti darbingumą, sukelti miego sutrikimus, padidinti dirglumą ir nerimą, atsirasti galvos skausmas ar svaigimas.
Inkstų veikla gali pablogėti dėl skysčių trūkumo, o matomas požymis – tamsus ir mažas šlapimo kiekis. Taip pat žemas kraujospūdis gali sukelti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, mažinti apetitą ar sukelti pykinimą. Širdies veikla gali būti pažeista – ji ima plakti dažniau, gali būti skausmai krūtinės plote arba nemalonus oro trūkumo jausmas.
Tačiau svarbu žinoti, kad jeigu gydymas ir kraujospūdžio stabilizavimas atliekami laiku, daugumas organų veiklų pasitaiso, ir organizmas sugrįžta į normalią būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.