Dažnai tėvai pastebi, kad po saldumynų vaišių vaikai tampa nenusėdami, „aštri“ energija liejasi per kraštus, o miegas vėluoja. „Ar tikrai dėl cukraus vaikai tampa hiperaktyvūs?“ – klausimas, kuris neretai kyla daugeliui šeimų. Nors gyvuoja įvairių nuomonių, mokslas kalba aiškiai, ir tyrimų rezultatai rodo, kad cukraus vartojimas nėra tiesiogiai susijęs su vaikų elgesio pokyčiais.
Moksliniai tyrimai paneigia cukraus vaikų hiperaktyvumo mitą
Vienas senesnių, bet itin reikšmingų tyrimų, publikuotas 1995 metais žurnale JAMA, remiantis 23 skirtingų eksperimentų analize, parodė, kad cukrus neturi įtakos vaikų elgesiui ar pažintinei veiklai. Ši išvada patvirtino dar kelis kitus tyrimus bei stebėjimus. Viename 1994 m. tyrime, paskelbtame žurnale „The New England Journal of Medicine“, buvo tirti beveik 50 vaikų, tarp jų ir vaikai, kuriuos tėvai apibūdino kaip jautrius cukrui. Net ir šioje grupėje cukraus suvartojimas neparodė poveikio elgesiui ar pažinimo funkcijai, lyginant su dirbtiniais saldikliais.
Dar naujesnį, 2018 m. Australijoje atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo 287 vaikai nuo 8 iki 12 metų, taip pat patvirtina analogišką tendenciją: net ir didelis bendras cukraus suvartojimas nėra susijęs su elgesio ar miego problemomis. Šie mokslo duomenys rodo, kad dažnai pastebimas vaikų neramus elgesys susijęs ne su cukraus kiekiu, o su kontekstu – šventėmis, žaidimais ir padidėjusiu fiziniu aktyvumu.
Kodėl tėvai mano kitaip? Tėvų įsitikinimų psichologija
Nepaisant aiškių mokslinių įrodymų, daugelis tėvų yra įsitikinę, kad cukrus sukelia hiperaktyvumą. Psichologai tai aiškina vadindami tai „cukraus efektu“ – tėvai ir patys vaikai laukia, kad cukrus sukels hiperaktyvumą, todėl ir pastebi tokius elgesio pokyčius. Be to, saldumynai dažnai valgomi švenčių ar vakarėlių metu, kuomet vaikai įprastai būna aktyvesni, daugiau bendrauja ir žaidžia. Tad priežastys, dėl kurių vaikai tampa neramesni, dažnai yra susijusios ne su cukrumi, o su aplinkos veiksniais.
Kada cukraus vartojimą verta riboti?
Nors mokslas nepateikia pagrindo manyti, kad cukrus tiesiogiai lemia hiperaktyvumą, svarbu nepamiršti, jog šis produktas gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą kitais aspektais. Per didelis cukraus kiekis sukelia dantų ėduonį, skatina nutukimą, o daugelis saldumynų yra labai kaloringi ir beveik neturi maistinės vertės. Ameriškos širdies asociacijos rekomendacijos aiškios: vaikams nuo 2 iki 18 metų rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 6 šaukštelius (72 gramus) pridėtinio cukraus per dieną, o saldžių gėrimų — ne daugiau kaip 230 ml per savaitę. Vaikams iki 2 metų pridėtinis cukrus apskritai nerekomenduojamas.
Be to, cukrus dažnai slepiasi įvairiuose perdirbtuose maisto produktuose, pavyzdžiui, pomidorų padažuose, duonoje ir kituose kasdieniuose patiekaluose. Todėl svarbu atidžiai skaityti produktų etiketes ir stengtis laikytis sveikos bei subalansuotos mitybos principų. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad vaikų organizmas gaus pakankamai reikiamų medžiagų, o ne tik tuščių kalorijų.
Apibendrinimas
Apibendrinant, moksliniai tyrimai neatmeta tėvų patirtimi grindžiamo įspūdžio, kad vaikų elgesys po cukraus vartojimo keičiasi, tačiau jie nepatvirtina teorijos, kad cukrus tiesiogiai sukelia hiperaktyvumą. Dažniausiai hiperaktyvumo priežastys slypi kūno fiziologijoje, aplinkos sąlygose arba pačių tėvų ir vaikų lūkesčiuose. Vis dėlto, nepaisant to, reikėtų kontroliuoti cukraus kiekį vaiko mityboje dėl sveikatos bei ilgalaikės gerovės. Sveika, subalansuota mityba kartu su fiziniu aktyvumu yra geriausias būdas užtikrinti vaiko tinkamą vystymąsi ir gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.