Vitaminas D yra vienas svarbiausių organizmui reikalingų vitaminų, kuris ne tik reguliuoja miegą ir mažina nuovargį, bet ir pagerina raumenų tonusą. Tai patvirtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka, pabrėždamas vitamino D svarbą žmogaus sveikatai.
Per pastaruosius metus vitamino D vaidmuo organizme tapo itin aktualus, ypač žiemos laikotarpiu, kai trūkstant saulės spindulių natūralus vitamino D kiekis dažnai sumažėja. Todėl daug žmonių pradėjo vartoti vitamino D papildus. Tačiau kartu su šiuo entuziazmu iškilo ir kita problema – galimas vitamino D perdozavimas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Perdozavimas ir jo pavojai
Pasak profesoriaus V. Šapokos, vitamino D perdozavimo atvejai yra gana reti ir dažniausiai susiję su netinkamu preparatų vartojimu, pavyzdžiui, ilgo veikimo dozės vartojimu per dažnai. Perdozavus vitamino D, organizme padidėja kalcio kiekis, o tai gali sukelti nemalonių simptomų – viduriavimą, vidurių užkietėjimą, silpnumą ir kitus virškinamojo trakto sutrikimus. Ilgalaikis perdozavimas gali būti dar pavojingesnis, nes kalcio sankaupos kraujagyslių sienelėse lemia kraujagyslių kalcinozę, kuri prisideda prie aterosklerozės vystymosi, o tai kelia rimtų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kada ir kaip reikėtų vartoti vitamino D?
Profesorius atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės turi vitamino D trūkumą – apie 30–40 proc. sugeba išlaikyti normalų lygį. Tačiau Lietuvą niokojanti žiema ir trūkstant saulės spindulių – viena pagrindinių vitamino D stokos priežasčių. Todėl svarbu profilaktiškai stebėti vitamino D kiekį kraujyje, o kilus įtarimams atlikti kraujo tyrimus, kurie yra tiksliausias būdas nustatyti vitamino D trūkumą.
Jei vitamino D stoka nustatoma, geriau rinktis vaistus, o ne laisvai parduodamus papildus. Vaistų gamyba yra griežtai kontroliuojama, todėl jų sudėtis ir veiksmingumas yra patikimesni. Tuo tarpu maisto papildų gamyba ir kokybė nėra tokia griežtai reglamentuota, todėl vartotojai gali rizikuoti netinkamu dozavimu arba kokybe.
Nutrūkus natūraliai gamybai – papildai būtini
Vitaminas D daugiausia gaminamas žmogaus odoje veikiant saulės spinduliams – apie 80 proc. vitamino D organizme atsiranda būtent šiuo būdu, o likusi dalis gaunama su maistu. Todėl net tobulai besimaitinant vitamino D gali trūkti. Be to, nuo 65 metų amžiaus vitamino D gamybos procesas organizme sulėtėja, todėl senjorams ypač svarbus šio vitamino kiekio palaikymas.
Be to, vyrauja tam tikri rizikos veiksniai – nutukimas, tamsesnės odos pigmentacija ar kepenų ir inkstų ligos. Nutukimo atveju vitamino D trūkumas pasireiškia dažniau ir papildoma jį reikėtų vartoti didesnėmis dozėmis. Tamsesnės odos gyventojams vitamino D sintezė odoje yra mažesnė, todėl jie taip pat dažniau susiduria su jo stoka.
Vitamino D svarba bendram organizmo funkcionavimui
Vitaminas D turi receptorius apie 35 skirtinguose audiniuose, todėl jo stoka sumažina imuninį atsaką ir padidina uždegiminių ligų riziką. V. Šapoka pažymi, kad vitamino D trūkumas skaudžiai atsispindi sergant gripu ar COVID-19 – pacientams su vitamino D stoka ligos eiga dažnai būna sunkesnė. Be to, vitaminas D svarbus reumatinių ligų, cukrinio diabeto kontrolėje ir kardiovaskulinių rizikų mažinime.
Apibendrinant, vitamino D trūkumas gali turėti daug neigiamų padarinių sveikatai, o jo kokybiškas papildymas tikslinėmis dozėmis ir atsakingas dozavimas yra būtinas geros sveikatos užtikrinimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.