Norint suprasti, kodėl organizmui sergant vėžiu yra svarbūs antioksidantai, pirmiausia reikia geriau pažinti laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, turinčios neporinius elektronus. Jų susidarymą gali skatinti įvairūs išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos tarša, stresas, rūkymas ar net nepakankama mityba. Šios molekulės, siekdamos stabilizuotis, atima elektronus iš sveikų ląstelių, taip jas pažeisdamos. Organizme laisvųjų radikalų egzistavimas yra neišvengiamas, o tam tikras jų kiekis būtinas.
Tačiau žmogaus kūnas turi natūralius mechanizmus, kurie slopina laisvųjų radikalų žalingą poveikį. Kai šie mechanizmai sutrinka arba organizmas negauna pakankamai antioksidantų, atsiranda oksidacinis stresas. Oksidacinis stresas yra susijęs su daugybe lėtinių ligų vystymusi, tarp jų ir onkologinių, taip pat jis skatina senėjimą bei silpnina imuninę sistemą.
Antioksidantai ir vėžiu sergantys pacientai
Onkologinių pacientų organizme antioksidacinė sistema dažnai būna nusilpusi. Stresas, nerimas, pyktis ar susierzinimas dar labiau skatina laisvųjų radikalų formavimąsi, kurie kenkia ląstelėms ir audinių struktūroms, pažeidžia kepenis, smegenis bei kaulų čiulpus. Todėl šioje ligos stadijoje ypač svarbu stiprinti antioksidacinės sistemos funkciją.
Antioksidantai atiduoda savo elektronus laisviesiems radikalams, taip neutralizuodami juos ir apsaugodami organizmo ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo. Šiuos naudingus junginius galima gauti tiek iš augalinės, tiek iš gyvūninės kilmės maisto produktų įvairovių, todėl subalansuota ir įvairi mityba tampa būtina.
Maistinių medžiagų stoka onkologiniams pacientams
Onkologinių ligonių gydymo metu dažnai pasireiškia šalutinis poveikis, ypač virškinamajam traktui: pykinimas, vėmimas, gleivinių pažeidimai, apetito stoka. Visa tai lemia, kad pacientai suvartoja mažiau maisto, o tai sukelia maistinių medžiagų trūkumą ir energijos deficitą. Be to, neretai pasitaiko vadinamasis „paslėptas alkis“ – nors maisto ir suvartojama, jis dažnai būna menkavertis, stokojantis būtinų vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje net sveikų žmonių mityba neretai yra nesubalansuota dėl maisto produktų kokybės prastėjimo, kuris siejamas su dirvožemio derlingumo mažėjimu, oro užterštumu ir klimato kaitos poveikiu. Pavyzdžiui, nuo XX a. pabaigos iki šių dienų ženkliai sumažėjo vitamino B6, kalcio, folio rūgšties ir magnio kiekiai populiariuose vaisiuose ir daržovėse.
Vitaminų ir mikroelementų trūkumo priežastys
Be minėtų veiksnių, maistinių medžiagų pasisavinimą gali įtakoti ir įvairios organizmo būklės: skirtingas pH skirtingose virškinimo trakto dalyse, fermentų veikla, žarnyno sutrikimai, tokie kaip Krono liga ar celiakija, taip pat amžiaus pokyčiai. Todėl onkologiniams pacientams svarbu nuolatos stebėti ir įvertinti jų mitybos būklę, kai kuriems – papildyti racioną reikalingomis medžiagomis.
Kaip nustatyti medžiagų trūkumą?
Patikimiausias būdas sužinoti, kokių medžiagų trūksta organizmui, yra išsamūs kraujo tyrimai. Zinoma, gydytojas, remdamasis patirtimi ir paciento būsena, taip pat gali pastebėti būdingus trūkumo požymius.
Onkologinio gydymo etapu svarbu užtikrinti visavertę mitybą, kuri padėtų pacientui greičiau atsigauti, stiprintų imunitetą ir mažintų svorio bei raumenų masės praradimą. Šiai kategorijai itin rekomenduojama papildyti mitybą oksidacinį stresą ir uždegimą mažinančiais elementais, tokiais kaip polifenoliai, kurkuminas, resveratrolis, beta gliukanai, fitosteroliai bei Omega-3 riebalų rūgštys.
Polifenolių reikšmė onkologiniams pacientams
Polifenoliai yra augalinės kilmės junginiai, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir padeda reguliuoti uždegiminius procesus. Tyrimai rodo, kad jie gali ne tik padėti organizmui atsigauti po onkologinio gydymo, bet ir sustiprinti gydymo efektyvumą, veikdami sinergiškai su chemoterapija.
Be to, polifenoliai malšina gydymo šalutinius poveikius, palaiko apetitą, stiprina imuninę sistemą ir saugo raumenis nuo nykimo. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kurkuminas ir resveratrolis turi chemoprevencinį poveikį, gali slopinti vėžio ląstelių augimą ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Kaip pasirinkti tinkamus antioksidantus?
Onkologiniams pacientams svarbu žinoti, kad ne visi maisto papildai yra tinkami gydymo metu. Kai kurie preparatai gali sumažinti gydymo efektyvumą arba būti kepenims toksiški. Pavyzdžiui, vitaminas C, nors ir yra antioksidantas, aktyvaus gydymo metu dažnai nerekomenduojamas, nes gali mažinti chemoterapijos poveikį.
Polifenoliai pasižymi pleiotropiniu poveikiu – jie veikia įvairius biologinius kelius, reguliuoja imuninės sistemos veiklą ir padeda apsaugoti ląsteles. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, ar antioksidantai yra natūralūs, ar sintetiniai. Natūralūs antioksidantai yra geriau įsisavinami ir organizmui draugiškesni.
Pastaruoju metu mokslininkai aktyviai dirba, kaip pagerinti antioksidantų bioprieinamumą. Lietuvoje kurta Miosol® technologija leidžia sukurti skystas kurkumino ir resveratrolio formas, kurios pasisavinamos iki 6 kartų efektyviau, nei tradiciniai preparatai.
Rekomendacijos vartotojams
Besigydantys nuo vėžio pacientai turėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamų antioksidantų vartojimo, atidžiai įvertinti maisto papildų sudėtį ir vartojimo instrukciją. Svarbu žinoti, kurie papildai dera su chemoterapija, kaip juos vartoti, ir pirmenybę teikti natūralioms, gerai pasisavinamoms formoms.
Taip pat svarbu rinktis produktus, kurių gamybos procesai užtikrina veikliųjų medžiagų kiekį ir pasisavinimą. Tokiu būdu galima ženkliai pagerinti mitybos kokybę, sumažinti oksidacinį stresą ir sustiprinti bendrą organizmo atsparumą onkologinių ligų gydymo metu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.