Parduotuvėje pamatę duonos pakuotę su ryškiu užrašu „Lietuvos kepėjas“, daugelis pirkėjų gali nė nesuabejoti, kad rankose laiko Lietuvoje pagamintą produktą. Tačiau atidžiau perskaičius kai kurių gaminių etiketes laukia netikėtumas – jų kilmės šalis yra Latvija. Ar tokia praktika normali ir ar lietuviškas prekės ženklo pavadinimas neklaidina vartotojų?
Lietuviškas pavadinimas, tačiau duona – iš Latvijos
„Lietuvos kepėjas“ – Lietuvos parduotuvėse gerai žinomas duonos ir konditerijos gaminių prekės ženklas. Jo produkcijos galima rasti didžiuosiuose prekybos tinkluose, o pavadinimas daugeliui natūraliai asocijuojasi su lietuviška gamyba.
Vis dėlto ne visi šiuo prekės ženklu pažymėti gaminiai yra kepami Lietuvoje.
Pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ prie 730 gramų „Lietuvos kepėjo“ tikros ruginės duonos nurodoma kilmės šalis – Latvija. Ta pati šalis nurodoma ir prie kai kurių „Morta“ bei „Rupi“ duonos gaminių.
Taigi susidaro įdomi situacija: vartotojas renkasi duoną su lietuvišku pavadinimu, tačiau iš tiesų perka kaimyninėje valstybėje pagamintą produktą.
Ir nors pats gamybos faktas Latvijoje nėra nieko neteisėto, kyla klausimas – ar vartotojui ši informacija pakankamai aiškiai pateikiama?
Pirkėjai jau anksčiau reiškė nepasitenkinimą
Ši situacija nėra nauja.
Dar 2025 metų lapkritį portalas „Kauno diena“ rašė apie pirkėjus, kurie pasijuto suklaidinti sužinoję, kad jų pasirinkta „Lietuvos kepėjo“ duona buvo pagaminta Latvijoje.
Vienas vartotojas pasakojo sąmoningai rinkęsis šio gamintojo produkciją, nes tikėjosi taip paremti Lietuvos gamintojus.
Tik vėliau, įdėmiau perskaitęs informaciją ant pakuotės, jis pastebėjo, kad gaminys atkeliavo iš Latvijos.
Pirkėjams kilo klausimas, kodėl užrašas „Lietuvos kepėjas“ ant pakuotės matomas iš tolo, o informaciją apie tikrąją produkto kilmę tenka ieškoti smulkesniame tekste.
Tuomet „Kauno diena“ kreipėsi ir į pačią bendrovę, prašydama paaiškinti gamybos organizavimą bei vartotojų keliamus klausimus.
Straipsnio paskelbimo metu redakcija atsakymų dar nebuvo sulaukusi.
Kodėl Lietuvos įmonės duona kepama Latvijoje?
Bendrovės istorija padeda geriau suprasti susidariusią situaciją.
„Lietuvos kepėjas“ priklauso Baltijos šalyse veikiančiai kepyklų grupei, su kuria susijusios ir Latvijos „Latvijas Maiznieks“ bei Estijos „Eesti Pagar“ kepyklos.
Dar 2015 metais „Verslo žinios“ skelbė, kad „Lietuvos kepėjo“ prekės ženklu pažymėta produkcija iš pradžių buvo gaminama Latvijoje ir Estijoje, o vėliau dalis gamybos pradėta ir modernizuotoje kepykloje Kaune.
Savo interneto svetainėje bendrovė taip pat pristato Kaune veikiančią gamyklą.
Tai reiškia, kad būtų netikslu teigti, jog visa „Lietuvos kepėjo“ produkcija gaminama tik Latvijoje. Tačiau akivaizdu, kad dalies duonos gaminių kilmė nėra lietuviška.
Tarptautinėms įmonių grupėms įprasta gamybą paskirstyti tarp skirtingų valstybių. Tai gali būti daroma siekiant efektyviau išnaudoti gamyklų pajėgumus, mažinti gamybos sąnaudas ar centralizuoti tam tikrų produktų gamybą.
Vis dėlto tokie verslo sprendimai neturėtų trukdyti vartotojui suprasti, kur pagamintas jo perkamas produktas.
Ar tai gali būti vartotojų klaidinimas?
Europos Sąjungos reglamentas Nr. 1169/2011 numato, kad informacija apie maisto produktus neturi klaidinti vartotojų, įskaitant informaciją apie produkto kilmės šalį, gamybos vietą ar būdą.
Tačiau pats faktas, kad Lietuvos įmonė užsako gamybą Latvijoje, savaime nereiškia teisės aktų pažeidimo.
Svarbu, kaip produktas pateikiamas vartotojui: kokie užrašai naudojami ant pakuotės, kaip išdėstoma informacija ir kokį bendrą įspūdį ji sukuria.
Pavyzdžiui, jeigu vartotojas vien dėl pavadinimo susidaro įspūdį, kad duona pagaminta Lietuvoje, nors jos tikroji kilmė yra kita, gali kilti pagrįstų klausimų dėl ženklinimo aiškumo.
Vis dėlto nustatyti, ar konkreti pakuotė pažeidžia teisės aktus, gali tik kompetentingos institucijos, įvertinusios visas aplinkybes.
Kodėl tai svarbu Lietuvos pirkėjams?
Duona Lietuvoje nėra vien eilinė maisto prekė. Tai tradicinis kasdienis produktas, turintis gilias kultūrines šaknis.
Daliai vartotojų svarbu ne tik duonos skonis, sudėtis ar kaina, bet ir jos kilmė.
Pirkdami lietuvišką produkciją žmonės gali siekti prisidėti prie vietinių gamintojų veiklos, darbo vietų išsaugojimo ir šalies ekonomikos.
Todėl jiems gali būti reikšmingas skirtumas tarp Lietuvoje registruotos įmonės ir Lietuvoje fiziškai pagaminto produkto.
Žinoma, Latvijoje iškepta duona savaime nėra prastesnė. Jos kokybę lemia žaliavos, receptūra, gamybos procesas ir saugos reikalavimų laikymasis, o ne vien valstybės pavadinimas etiketėje.
Tačiau vartotojas turi teisę žinoti, už ką moka ir kokios kilmės produktą renkasi.
Ką verta patikrinti prieš perkant?
Norintiems rinktis būtent Lietuvoje pagamintą duoną verta atkreipti dėmesį ne vien į prekės ženklą.
Svarbu perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją apie kilmę ir gamybos vietą. Įmonės lietuviškas pavadinimas ar Lietuvoje registruotas adresas dar neįrodo, kad konkretus gaminys iškeptas mūsų šalyje.
Taip pat verta žinoti, kad skirtingi to paties prekės ženklo produktai gali būti gaminami skirtingose valstybėse.
O kaip manote jūs?
„Lietuvos kepėjo“ pavyzdys iškelia platesnį klausimą apie vartotojų pasitikėjimą maisto gamintojais.
Verslui gamybos organizavimas keliose Baltijos valstybėse gali būti ekonomiškai naudingas ir visiškai teisėtas sprendimas.
Tačiau ar užtenka tik nurodyti tikrąją kilmės šalį smulkesniame pakuotės tekste, kai prekės ženklas savo pavadinimu stipriai siejamas su Lietuva?
Ar, jūsų nuomone, normalu, kad „Lietuvos kepėjo“ duona kepama Latvijoje, ar tokio pavadinimo produkcija turėtų būti gaminama būtent Lietuvoje?
Šaltiniai: „Kauno diena“ (2025-11-20), „Verslo žinios“ (2015-04-07), „Barbora“ produktų aprašymai, oficiali „Lietuvos kepėjo“ svetainė, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011.
