Elektriniai druskos ir pipirų malūnėliai daugelyje virtuvių tapo įprastu pagalbininku. Pakanka paspausti mygtuką, ir šviežiai sumalta druska ar pipirai akimirksniu atsiduria lėkštėje. Tačiau mokslininkų tyrimai atskleidžia netikėtą problemą – kai kurių malūnėlių malimo mechanizmai gali išskirti mikroplastiko daleles, kurios kartu su prieskoniais patenka į maistą.
Ypač svarbu tai, iš kokių medžiagų pagamintos prietaiso vidinės detalės. Nors elektriniai malūnėliai atrodo modernūs ir patogūs, vien jų išvaizda dar negarantuoja, kad malimo mechanizme nėra plastiko.
Ką iš tikrųjų nustatė mokslininkai?
2026 metais moksliniame žurnale „Science of The Total Environment“ paskelbtas tyrimas parodė, kad plastikinės druskos malūnėlių galvutės malimo metu gali išskirti mikroplastiko daleles.
Airijos Dublino universiteto koledžo mokslininkai ištyrė skirtingus prekyboje parduodamus druskos malūnėlius, kurių malimo elementai buvo pagaminti iš plastiko.
Rezultatai nustebino.
Sumalus 50 gramų druskos, priklausomai nuo tirto malūnėlio, buvo aptikta maždaug nuo 1 100 iki 15 700 iš malimo mechanizmo išsiskyrusių mikroplastiko dalelių.
Didžioji dalis nustatytų dalelių buvo iš tų pačių plastiko rūšių, iš kurių pagaminti malūnėlių mechanizmai.
Tyrėjai taip pat palygino rezultatus su druskos smulkinimu keraminėje grūstuvėje. Tai padėjo nustatyti, kad reikšminga papildomų plastiko dalelių dalis atsirado būtent dėl malūnėlio mechanizmo dėvėjimosi.
Svarbu pažymėti, kad šis tyrimas buvo atliktas su konkrečiais plastikiniais malimo mechanizmais, o ne su visais rinkoje parduodamais elektriniais malūnėliais.
Problema gali slypėti vienoje mažoje detalėje
Kaip mikroplastikas apskritai gali patekti į druską ar pipirus?
Atsakymas gana paprastas – trintis.
Malant stambius druskos kristalus ar kietus pipirų grūdelius, malūnėlio viduje susidaro mechaninė apkrova. Jeigu malimo paviršiai yra plastikiniai, jie gali pamažu dėvėtis.
Dėl to nuo jų gali atsiskirti mikroskopinės plastiko dalelės. Šios dalelės susimaišo su smulkinamais prieskoniais ir gali patekti tiesiai į ruošiamą patiekalą.
Ypač įdomu tai, kad problema nebūtinai pastebima plika akimi.
Net jeigu malūnėlis atrodo visiškai tvarkingas, tai dar nereiškia, kad jo viduje nevyksta mikroskopinis medžiagos dėvėjimasis.
2024 metais Lenkijos mokslininkai žurnale „Health Problems of Civilization“ paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjo plastiko mechanizmų dėvėjimąsi malant Himalajų druską ir juoduosius pipirus.
Tyrimas parodė, kad abi šios medžiagos gali mechaniškai veikti plastikinius malimo elementus ir paskatinti plastiko dalelių atsiskyrimą.
Ar elektriniai malūnėliai pavojingesni už rankinius?
Vien tai, kad malūnėlis veikia su baterijomis ar įkraunamu akumuliatoriumi, nereiškia, kad jis automatiškai išskiria daugiau mikroplastiko.
Svarbiausias veiksnys yra pats malimo mechanizmas.
Jeigu elektriniame malūnėlyje naudojami plastikiniai malimo paviršiai, dėl jų dėvėjimosi gali atsirasti panaši problema, kokia nustatyta tiriant plastikinius rankinių malūnėlių mechanizmus.
Tačiau elektrinis modelis su keraminėmis ar tinkamomis metalinėmis malimo dalimis gali būti geresnis pasirinkimas siekiant sumažinti plastiko nusidėvėjimo tikimybę.
Šiuo metu nėra pakankamai duomenų teigti, kad visi elektriniai malūnėliai išskiria mikroplastiką arba kad jie apskritai yra pavojingesni už rankinius.
Ką mikroplastikas gali padaryti žmogaus organizmui?
Mikroplastikas – tai labai mažos plastiko dalelės, kurių dydis gali siekti mažiau nei 5 milimetrus. Dalis jų tokios smulkios, kad žmogus jų nepastebi.
Mokslininkai jau yra aptikę mikroplastiko įvairiuose maisto produktuose ir geriamajame vandenyje.
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pažymi, kad žinių apie mikroplastiko poveikį žmogaus sveikatai vis dar trūksta.
Tyrėjai nagrinėja galimą dalelių poveikį ląstelėms, uždegiminiams procesams ir kitoms organizmo funkcijoms. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai patikimų duomenų nustatyti, kokią konkrečią žalą žmogui sukelia su maistu gaunami įprasti mikroplastiko kiekiai.
Todėl nereikėtų manyti, kad kartą panaudojus plastikinį malūnėlį sveikatai būtinai bus pakenkta.
Tačiau galimybė sumažinti nereikalingą mikroplastiko patekimą į maistą yra pagrįsta priežastis atidžiau rinktis virtuvės įrankius.
Kokį druskos ir pipirų malūnėlį geriau pasirinkti?
Norint sumažinti mikroplastiko patekimo į maistą tikimybę, specialistų tyrimų išvados leidžia atkreipti dėmesį į kelias svarbias savybes.
Pirmiausia verta patikrinti, iš ko pagamintos pačios malimo girnos. Keraminės girnos arba konkrečiam prieskoniui tinkami metaliniai mechanizmai leidžia išvengti tiesioginio plastikinių malimo paviršių dėvėjimosi.
Druskai ypač praktiškos keraminės girnos, nes keramika atspari korozijai.
Taip pat naudinga rinktis modelį, kurį galima išardyti, apžiūrėti ir prireikus išvalyti. Jei pastebimi įskilimai ar akivaizdžiai susidėvėjusios plastikinės dalys, malūnėlį vertėtų pakeisti.
Svarbu suprasti, kad plastikinis išorinis korpusas nebūtinai yra problema. Daug reikšmingiau tai, kokios dalys tiesiogiai liečiasi su druska ar pipirais malimo metu.
Ir net keraminės girnos nepadaro malūnėlio visiškai apsaugoto nuo mikroplastiko, jeigu jo konstrukcijoje yra kitų su prieskoniais besiliečiančių, besitrinančių plastikinių detalių.
Ar dabar reikėtų išmesti savo malūnėlį?
Tikrai nebūtina skubėti.
Visų pirma verta išsiaiškinti, kokios konstrukcijos yra namuose naudojamas prietaisas.
Jeigu malimo mechanizmas keraminis, plastiko dėvėjimosi problema gali būti gerokai mažesnė nei naudojant plastikines girnas.
Jeigu naudojamas pigus malūnėlis su plastikiniais malimo paviršiais, verta pagalvoti apie kokybiškesnę alternatyvą.
Svarbiausia žinia – mikroplastikas į maistą gali patekti ne tik iš pakuočių ar jau užterštų žaliavų, bet ir iš kai kurių virtuvės įrankių, kuriais kasdien ruošiame maistą.
Tai dar viena priežastis atkreipti dėmesį ne vien į maisto produktų sudėtį, bet ir į prietaisus, kurie su tais produktais liečiasi.
Galbūt prieš kitą kartą maldami pipirus ar druską pažvelgsite į savo malūnėlį atidžiau.
Moksliniai šaltiniai
- Yang C. ir kt. (2026). Investigating microplastic release from plastic grinder heads during salt grinding. Science of The Total Environment. https://doi.org/10.1016/j.scitotenv.2026.181608
- Zbucki Ł., Plażuk E. (2024). Mechanical grinding of spices in grinders with polymeric burrs and transfer of microplastics to food. Health Problems of Civilization. https://doi.org/10.5114/hpc.2024.135399
- Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Microplastics and nanoplastics in food. https://www.efsa.europa.eu/en/topics/microplastics-and-nanoplastics-food
