Ar pažįstate šiuos pavojingus venų varikozės ženklus? Sužinokite, kaip jų išvengti laiku!

Venų varikozė yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, kuria pasaulyje serga milijonai žmonių. Lietuvoje šio sutrikimo paplitimas taip pat yra reikšmingas – paviršinių venų refliuksas diagnozuojamas net 25–40 proc. gyventojų. Nepaisant to, daugelis pradinius venų varikozės simptomus linkę ignoruoti, laikydami juos įprastu nuovargiu ar sezoniniais organizmo pokyčiais. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį – laiku negydoma liga gali sukelti rimtų komplikacijų, keliančių pavojų ne tik kojų sveikatai, bet ir bendrai organizmo būklei.

Kas vyksta su kojų venomis sergant varikoze?

Venų varikozė išsivysto dėl sutrikusios kraujotakos – venų vožtuvai nebeatsistoja tinkamai, todėl kraujas stovi ar grįžta atgal, sukeldamas venų išsiplėtimą ir deformacijas. Dažniausiai ši liga paveikia apatinių galūnių venas, nes jos patiria didžiausią kūno svorio slėgį. Kraujagyslių chirurgas Simonas Jonas Norvydas paaiškina, kad pirmieji ligos požymiai yra subtilūs, todėl žmogus dažnai jų nepastebi arba priskiria nuovargiui.

Pirmieji venų varikozės simptomai

Įprastai žmonės pirmiausia jaučia sunkumo jausmą ir nuovargį kojose, kuris stiprėja dienos pabaigoje. Taip pat dažnas simptomas yra kojų tinimas, ypač vakare, bei skausmingi mėšlungiai naktį, dažnai blauzdų srityje. Be to, gali pasireikšti odos niežėjimas, paraudimai, spalvos pokyčiai ar maudžiantis, pulsuojantis skausmas. Šie požymiai signalizuoja, kad venų funkcija yra sutrikusi ir laikas kreiptis į specialistą.

Rizikos veiksniai ir ligos prevencija

Didžiausią riziką susirgti venų varikoze turi asmenys, turintys genetinį polinkį – jei šeimoje būta sergančiųjų, ligos tikimybė padidėja net kelis kartus. Be to, moterims dažniau pasireiškia ši liga dėl hormoninių pokyčių, nėštumo periodų bei kontraceptinių priemonių vartojimo. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra nepakeičiama kūno padėtis – ilgas sėdėjimas ar stovėjimas, mažas fizinis aktyvumas ir antsvoris.

Visi šie veiksniai neigiamai veikia kraujotaką, skatindami ligos vystymąsi.

Modernios gydymo galimybės

Anksčiau venų varikozė gydyta tik klasikine chirurgija, kurios metu būdavo atliekami didesni pjūviai ir reikėdavo ilgo atsigavimo laikotarpio. Šiandien šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia taikyti minimaliai invazines procedūras, kurios užtikrina greitą gijimą ir mažiau diskomforto. Vienas efektyviausių metodų – endoveninė lazerinė abliacija, kurios metu naudojant vietinę nejautrą, venos sunaikinamos be pjūvių. Dar viena dažnai taikoma procedūra – mikroflebektomija, kuria pašalinamos labai išsiplėtusios venos naudojant tik mažus pjūvius.

Profilaktikos svarba ir gyvenimo būdo korekcija

Kadangi venų varikozė yra lėtinė liga ir gali progresuoti, labai svarbu anksti imtis profilaktikos priemonių. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu, gerina kraujotaką ir mažina ligos vystymosi riziką. Darbas, kuriame daug sėdima ar stovima, privalo būti derinamas su pertraukomis bei paprastomis mankštomis, siekiant sumažinti kojų apkrovą. Taip pat rekomenduojama pasirinkti patogią avalynę, vengti aukštų kulnų, o esant polinkiui – naudoti kompresines kojines.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį į mitybą – vengti perdirbtų maisto produktų, mažinti druskos vartojimą ir valgyti daugiau šviežių vaisių bei daržovių. Nėščiosioms ir dažnai keliaujantiems rekomenduojama ypač rūpintis venų sveikata. Reguliarus profilaktinis ultragarso tyrimas leidžia laiku pastebėti sveikatos pokyčius ir efektyviau kontroliuoti ligos eigą.

Apibendrinant, venų varikozė nėra tik estetinė problema. Laiku pastebėti ir spręsti šios ligos simptomus yra būtina siekiant išvengti sudėtingų komplikacijų, kurios gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę ir sveikatą. Todėl svarbu neignoruoti pirmųjų ženklų ir laiku kreiptis į gydytojus, kurie pasiūlys tinkamiausią gydymą pagal individualią situaciją.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *