Klausa – viena svarbiausių žmogaus jutimo funkcijų, leidžianti pažinti aplinką ir užmegzti ryšius su kitais. Tačiau dėl nuolatinių triukšmo aplinkoje, tam tikrų sveikatos sutrikimų arba natūralaus senėjimo proceso klausa gali pamažu silpnėti. Dažnai žmonės nepastebi ankstyvųjų simptomų, todėl svarbu žinoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad laiku diagnozuotume ir prireikus atitinkamai gydytume klausos sutrikimus.
Klausos sutrikimų tipai ir priežastys
Pasak otorinolaringologo Airido Brazlausko iš Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro, klausos nusilpimas yra garso suvokimo funkcijos sutrikimas, dažnai apibūdinamas kaip jautrumo garsui sumažėjimas nustatytu dažnių diapazonu. Klausos sutrikimai gali būti dviejų pagrindinių tipų: kondukciniai – kai sutrinka garso perdavimas per išorinę arba vidurinę ausį, ir neurosensoriniai – dėl pažeidimų klausos nerve arba smegenų garsą apdorojančiuose centruose.
Klausos silpnėjimą lemia daug įvairių veiksnių – tai gali būti akustinės traumos, išgyventos dėl ilgalaikio ar staigaus triukšmo poveikio, galvos traumos, širdies ir kraujagyslių ligos, kurios sutrikdo kraujotaką ausies labirinte, ototoksinių vaistų vartojimas, taip pat senatviniai pokyčiai ar specifinės ligos, tokios kaip klausos nervo navikai.
Kaip atpažinti prasidedantį klausos silpnėjimą?
Dažnam silpstančios klausa ligoniui sunku iš karto pastebėti mažus pokyčius. Paprastai ūmiai klausos sutrikimai jaučiasi staigiai ir aiškiai, tačiau lėtiniam pokyčiui būdingos subtilios detalės. Žmonėms gali pasidaryti sunku suprasti kalbą triukšmingose aplinkose, jie dažniau prašo pašnekovų pakartoti, nori garsiau įjungti televizorių ar telefoną. Dėl didesnės koncentracijos į girdėjimą greičiau pavargstama, atsiranda galvos skausmai ir nuovargis, o kartais ir socialinis atitolimas, nes pablogėjusi klausa sumažina bendravimo malonumą.
Diagnozė ir gydymas: svarba laiku imtis priemonių
Tik teisingai diagnozavus klausos pakenkimo priežastį galima pasirinkti efektyvų gydymą.
Pagrindinis tyrimas yra audiometrija, leidžianti nustatyti klausos lygį ir tipą. Papildomi tyrimai, tokie kaip impedansometrija bei vaizdo diagnostika (magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija), padeda tikslinti diagnozę, ypač kai yra vienpusis klausos pablogėjimas arba ūžesys ausyse.
Ūmus neurosensorinis prikurtimas gydomas stacionariniu būdu, dažniausiai vartojant hormoninius priešuždegiminius vaistus. Tačiau lėtiniuose, ilgalaikiuose klausos sutrikimuose pagrindinis gydymo būdas yra klausos aparatai, kurie padeda atkurti girdėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Prevencija ir rūpinimasis klausa
Norint išvengti klausos sutrikimų ar juos pristabdyti, svarbu reguliariai tikrinti klausa, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms, kuriems rekomenduojama ją tikrinti kasmet. Jaunesni asmenys, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, turėtų tikrintis klausą bent kas dvejus metus. Taip pat būtina saugoti ausis nuo per didelio triukšmo – vengti triukšmingų vietų arba naudoti ausų apsaugos priemones, kaip ausinės ar kištukai.
Labai svarbus ir garso stiprumo ribojimas naudojantis ausinėmis – jis neturėtų viršyti 85 decibelų, kad nebūtų pakenkta klausai. Atsakingas ir dėmesingas požiūris į savo klausą gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti socialinio atskyrimo bei emocinių sunkumų, kurie atsiranda dėl prastėjančio suvokimo.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.