Vanduo nėra vaistas nuo diabeto, tačiau tinkamas organizmo hidratuotumas gali turėti reikšmės gliukozės koncentracijos kraujyje. Palaikyti normalius cukraus rodiklius ypač svarbu sergantiems diabetu ar esantiems rizikos grupėje, todėl verta suprasti, kaip skysčių vartojimas koreliuoja su matuojamais rezultatais ir bendru medžiagų apykaitos funkcionavimu.
Kaip dehidratacija veikia gliukozės koncentraciją?
Dietologė Sapna Peruvemba paaiškina mechanizmą: „Kai organizmas yra dehidratuotas, vandens kiekis kraujyje sumažėja, o tai reiškia, kad kraujyje esantis cukrus tampa labiau koncentruotas. Kadangi apie 92 % kraujo plazmos sudaro vanduo, net lengvas skysčių trūkumas gali sukelti pastebimą gliukozės kiekio padidėjimą“, – aiškina ji. Kita specialistė, Jamie Baham, šį poveikį palygina su skirtumu tarp vandens ir sirupo: gerai hidratuoto žmogaus kraujas yra skystesnis, o nepakankamai geriančio – tirštesnis ir su didesne cukraus koncentracija.
Merilendo universiteto duomenys rodo, kad net lengva dehidratacija diabetu sergantiems žmonėms gali padidinti cukraus kiekį kraujyje 50–110 mg/dl. Tai reiškia, kad skysčių trūkumas gali iškreipti rodiklius ir net lemti klaidingus gydymo sprendimus, jei matavimai atliekami esant dehidratacijai.
Kada vanduo gali padėti — o kada ne?
Endokrinologė Victoria Finn pabrėžia ribas: „Vanduo yra naudinga priemonė medžiagų apykaitai palaikyti, tačiau jis nėra vaistas nuo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ir negali pakeisti insulino ar kitų vaistų.” Vanduo gali palengvinti inkstų darbą, padėdamas filtruoti ir pašalinti gliukozės perteklių su šlapimu, taip pat veikia hormonus, pvz., vazopresiną, kurie dalyvauja gliukozės reguliacijoje. Tačiau jis neužkerta kelio staigiam gliukozės šuoliui po valgio ar neišsprendžia ilgalaikės hiperglikemijos.
Žurnale Diabetes & Metabolic Disorders skelbti tyrimai rodo, kad vandens gėrimas prieš valgį gali šiek tiek sumažinti gliukozės kiekį nevalgius sergantiems 2 tipo diabetu, todėl tai gali būti praktiškas papildomas žingsnis kasdienėje cukraus kontrolėje.
Diabetinė ketoacidozė ir skysčiai
Diabetinė ketoacidozė (DKA) yra rimti padėtis, kuri paprastai susijusi su insulino trūkumu. „DKA išsivysto tada, kai organizmui trūksta insulino, kad galėtų panaudoti gliukozę energijai. Tuomet organizmas pradeda deginti riebalus, susidaro ketonai, kurie pavojingai rūgština kraują”, – aiškina Finn. Ji taip pat atkreipia dėmesį: „DKA pirmiausia sukelia insulino trūkumas, o ne vandens stygius. Kai prasideda ketonų gamyba, ją galima sustabdyti tik insulinu ir skubia medicinine pagalba“, – teigia endokrinologė. Tai reiškia, kad vanduo negali pakeisti skubios medicinos intervencijos DKA atveju.
Kiek vandens reikėtų gerti?
Rekomenduojama paros skysčių norma – apie 2,7 l moterims ir 3,7 l vyrams; iš maisto gaunama apie 20 % šio kiekio. Praktinė rekomendacija: moterims išgerti bent apie 2 l skysčių per dieną, vyrams – apie 2,9 l, kad būtų palaikomas sveikas skysčių balansas ir mažesnė klaidingų gliukozės rodiklių tikimybė. Tačiau žmonėms su sutrikusia inkstų funkcija ar tam tikromis sveikatos būklėmis rekomendacijos gali skirtis, tad svarbu konsultuotis su gydytoju.
Apibendrinant: vanduo padeda išvengti skysčių trūkumo sukeltos gliukozės koncentracijos padidėjimo ir gali būti naudinga kasdienio diabeto valdymo papildoma priemonė, bet jis jokiu būdu nepakeičia medikamentinio gydymo ar medicininės priežiūros.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.