Vis dažniau pacientai kreipiasi į vaistines ne vien konkretaus preparato, bet ir norėdami, kad būtų įvertintas visas jų vartojamų medikamentų sąrašas. Ši praktika atspindi ne tik didėjantį sąmoningumą, bet ir vis dažniau pasitaikančią problemą – polifarmaciją, kai tuo pačiu metu vartojama daug vaistų, kartais nesuderinamų tarpusavyje. Problema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis.
Kas yra polifarmacija ir kaip ją atpažinti
Polifarmacija apibūdinama kaip situacija, kai vienu metu vartojama penki ar daugiau vaistų. Tokiu atveju padidėja nepageidaujamų reakcijų, sąveikų ir klaidų rizika. „Įtarti polifarmaciją galima tada, kai skirtingi preparatai dubliuojasi, atsiranda nauji simptomai – galvos svaigimas, nuovargis, koordinacijos sutrikimai. Kitas požymis – kai tenka vartoti papildomus vaistus tam, kad būtų sušvelnintas kitų preparatų šalutinis poveikis, o bendras sąrašas ilgėja be aiškios priežasties”, – sako vaistininkė.
Pavojai ir dažniausi požymiai
Vartojant kelis vaistus, kai kurie preparatai gali sustiprinti vienas kito slopinantį, raminantį ar kraujospūdį mažinantį poveikį. Dažniausi požymiai, rodantys netinkamą derinį, yra mieguistumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sutrikusi koordinacija. Per stiprus kraujospūdį mažinančių vaistų poveikis gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą ar širdies ritmo sutrikimus. Vartojant kelis skausmą malšinančius preparatus, gali padažnėti skrandžio skausmai arba net pasireikšti virškinamojo trakto kraujavimas.
Nereceptiniai vaistai ir papildai – nepamiršti rizikos
Rizika kyla ne tik iš receptinių gydymo schemų. „Dažnai ilgai vartojami vaistai nuo skausmo – ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas – gali dirginti skrandžio gleivinę, didinti kraujavimo ar net inkstų pažeidimo riziką. Taip pat dažnai vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, omeprazolis – ilgalaikio vartojimo atveju gali sukelti magnio trūkumą ar kitus nepageidaujamus poveikius.
Svarbu nepamiršti ir papildų – kai kurie jų, pavyzdžiui, jonažolė, gali sąveikauti su receptiniais vaistais, keisdami jų veikimą.
Dėl to net iš pirmo žvilgsnio „nekaltas“ preparatas, vartojamas be specialisto žinios, gali sukelti rimtų pasekmių”, – perspėja „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Praktiniai žingsniai saugesniam vaistų vartojimui
Norint sumažinti riziką, svarbu susidaryti išsamų visų vartojamų preparatų sąrašą: receptinių vaistų, nereceptinių preparatų, maisto papildų, vaistažolių ir net retkarčiais vartojamų priemonių. „Šį sąrašą būtina aptarti su vaistininku ar gydytoju. Vertiname, ar visi vaistai tikrai reikalingi, ar nėra dubliavimo, netinkamų derinių ar per didelių dozių. Taip pat svarbu įvertinti, ar kai kurie vaistai nebuvo skirti tik kitų preparatų sukeltam šalutiniam poveikiui mažinti”, – paaiškina vaistininkė.
Reguliarus vaistų peržiūrėjimas – bent kartą per metus arba keičiant gydytoją – padeda išlaikyti gydymą saugų ir tikslingą. „Tik dalijantis informacija galima užtikrinti veiksmingą gydymą. Pacientas turi aiškiai pasakyti, ką vartoja ir kaip jaučiasi. Vaistininkas gali pastebėti galimas sąveikas, dubliavimus ar vartojimo klaidas ir laiku perspėti. Gydytojas – įvertina bendrą sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolesnio gydymo”, – pabrėžia E. Šeibokaitė. Taip pat verta lankytis toje pačioje vaistinėje, kad specialistai turėtų ilgalaikį paciento gydymo kontekstą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.