Vis dar nemaža dalis Lietuvos gyventojų vengia kreiptis pagalbos psichologinių sunkumų atvejais, bijodami būti nesuprasti ar net apkaltinti netinkamu elgesiu. Šis reiškinys rodo, kad stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis, tebėra gaji mūsų visuomenėje ir dažnai – net pačių šeimų viduje. Tokia situacija ne tik apsunkina pagalbos prieinamumą, bet ir blogina žmonių emocinę būklę, didindama izoliacijos jausmą ir gilesnius psichologinius iššūkius.
Pasak ekspertų, ypatingai svarbu pradėti keisti požiūrį šeimose – jose, kurios turėtų būti pagrindiniu emocinio palaikymo šaltiniu. Atvirumas ir nuoširdus dialogas tarp šeimos narių gali padėti sumažinti stigma ir skatinti vienas kitą drąsiai dalintis savo jausmais bei sunkumais. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad net paprastas empatijos demonstravimas, pasitikėjimo kūrimas ir nevertinantis klausymasis suteikia žmogui saugumo jausmą, kuris yra pirmasis žingsnis link pagalbos ieškojimo.
Stigmos šaknys ir jų įtaka psichologinės pagalbos ieškojimui
Stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis, dažnai kyla iš klaidingų ir pasenusių visuomenės įsitikinimų, kad psichologiniai sunkumai yra silpnumo ženklas arba asmeninė nesėkmė. Šios nuostatos, kurios ilgą laiką buvo perduodamos iš kartos į kartą, ženkliai apsunkina žmonių galimybę laisvai kalbėti apie savo emocinius sunkumus. Dar sudėtingiau šias stigmas įveikti yra vyrų tarpe, kur kultūriniai stereotipai neretai skatina „išlaikyti stiprumo kaukę“ ir „tvarkytis su problemomis patiems“.
Higienos instituto užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei trečdalis lietuvių vengia psichologinės pagalbos dėl baimės būti teisiami arba nepriimti. Tai yra rimtas signalas, kad tiek visuomenės švietimas, tiek šeimos požiūris į psichikos sveikatą turi būti keičiamas iš esmės. Šios problemos sprendimas neįmanomas be efektyvios edukacijos, kuri kurtų platesnį informuotumą apie psichinės sveikatos svarbą ir prieinamą pagalbą.
Kaip šeima gali padėti keisti požiūrį ir mažinti stigma?
Šeima – tai pirmoji ir svarbiausia emocinio palaikymo erdvė. Norint sumažinti stigmatizuojančius požiūrius, šeimoje būtina skatinti atvirą pokalbį apie jausmus, baimes bei išgyvenimus. Tokie pokalbiai turi vykti be kritikos, vertinimų ar spaudimo priversti pasipasakoti. Kiekvienas šeimos narys turėtų stengtis būti empatiškas klausytojas, kuris sugeba sudaryti saugią atmosferą, kur jautrios temos nesukelia gėdos ar baimės būti nesuprastam.
Pavyzdžiui, kalbėjimas apie kasdienes situacijas, kurios sukelia stresą ar nerimą, gali padėti šeimai geriau suprasti vienas kitą, o tai ilgainiui ugdo emocinį artumą ir palaikymą. Taip pat svarbu, kad šeimos nariai žinotų, kur kreiptis profesionalios pagalbos atveju, ir drąsintų vienas kitą ją ieškoti. Internete veikiantys specializuoti portalai bei sveikatos priežiūros įstaigos suteikia daug vertingos informacijos, padedančios lengviau įveikti pirmąjį barjerą – kreipimosi baimę.
Visuomenės švietimo svarba ir psichikos sveikatos prieinamumas
Psichikos sveikatos stigmos mažinimas negali apsiriboti vien šeima – tai kompleksinė problema, reikalaujanti platesnių socialinių ir institucinių sprendimų. Sveikatos apsaugos ministerijos bei Higienos instituto iniciatyvos, tokios kaip platforma „Tu esi“, siekia pasirūpinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų prieigą prie patikimos, aiškios ir prieinamos informacijos apie psichikos sveikatos problemas bei pagalbos būdus. Tokios iniciatyvos prisideda prie visuomenės emocinio raštingumo didinimo, kuris yra esminis prevencijos elementas.
Be to, nuolat plečiamas psichikos sveikatos paslaugų tinklas regionuose užtikrina, kad pagalbos nebereikėtų laukti ar bijoti kreiptis. Informacinės kampanijos ir edukaciniai projektai mokyklose bei darbo vietose skatina atvirą požiūrį į emocinius sunkumus, padeda mažinti baimes ir nuostatas, kurios trukdo žmogui imtis veiksmų savo gerovei užtikrinti.
Specialistų patarimai ir kvietimas diskusijai
Tomas Knabikas, Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyr. specialistas, pabrėžia, kad psichikos sveikatos stigmatizavimas yra pagrindinė kliūtis atviram pokalbiui ir efektyviam problemų sprendimui. Jo teigimu, nuostatos, kad su problemomis reikia susidoroti pačiam, ypač vyrų tarpe, trukdo pajusti tikrą palaikymą ir veda prie emocinės izoliacijos.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šios stigmos mažinimo – kalbėdamas atvirai apie savo ar artimųjų patiriamus sunkumus, rodydamas empatiją ir informuodamas apie prieinamas pagalbos priemones. Šeima ir bendruomenė kartu gali būti stipri atrama kiekvienam, išgyvenančiam emocines ar psichologines krizes, ir taip prisidėti prie geresnės psichikos sveikatos rezultato Lietuvoje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.