Prabėgo daugiau nei metai nuo pirmųjų pranešimų apie kancerogenines priemaišas vaistuose, o panaši problema vėl pasikartojo – šįkart aptikta priemaiša N‑nitrozodimetilaminas (NDMA) ranitidino preparatuose. Tokios naujienos kelia nerimą pacientams, vaistininkams ir sveikatos priežiūros institucijoms: pasikartojantys atvejai rodo, kad problemos šaknys glūdi ne vieno gamintojo praktikoje ar kontrolės grandinės pažeidimuose.
Ką reiškia NDMA ir kodėl tai svarbu
NDMA priskiriama nitrozaminams – cheminėms medžiagoms, kurias Pasaulio sveikatos organizacija ir tarptautinė vėžio tyrimų agentūra vertina kaip galimai kancerogenines. Laboratoriniuose bandymuose didelės NDMA dozės sukėlė vėžinius susirgimus gyvūnams, todėl kyla pagrįstas nerimas dėl žmonių saugumo. Specialistai pažymi, kad trumpalaikis mažų dozių poveikis neįrodytas kaip tiesioginė vėžio priežastis, tačiau pakartotiniai atvejai ir neaiškios priemaišų atsiradimo priežastys kelia rimtą susirūpinimą dėl ilgalaikės rizikos.
Reguliavimo veiksmai ir ankstesnės istorijos
Toks scenarijus nėra naujas: 2018 m. analogiškas atvejis buvo susijęs su valsartanu, kai „Pirminės išvados rodo, kad išimti vaistai su valsartanu pavojaus sveikatai nekelia”, tačiau dėl rastų priemaišų daugelis preparatų buvo atšaukti. Tąkart Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodė: „Vaistinių preparatų registruotojai, jų atstovai Lietuvoje, lygiagretaus importo leidimo turėtojai, didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos licencijos turėtojai įpareigoti nutraukti tiekimą rinkai ir nedelsiant atšaukti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga valsartanas yra pagamintas gamybos vietoje Zhejiang Huahai Pharmaceutical Co, Kinija, nes veikliojoje medžiagoje nustatyta priemaiša N-Nitrosodimetylaminas yra kancerogeniškas žmonėms.”
Kas vyksta vaistinėse ir ką daryti pacientui
Vaistinė šiomis aplinkybėmis tampa informacijos centru ir emocijų vieta: dalis pacientų atneša nepanaudotus vaistus, kiti reikalauja įprastų preparatų, nepaisydami perspėjimų. Pacientams rekomenduojama: nekeisti įprasto gydymo be gydytojo konsultacijos, nešalinti vaistų į buitines šiukšles, o laukti oficialių nurodymų ir, jei reikės, gražinti ar keisti preparatus vaistinėje.
Jeigu kyla nerimas dėl ilgalaikio vartojimo, patartina pasitarti su šeimos gydytoju dėl alternatyvių vaistų ar tyrimų.
Atsakomybė ir kompensavimo klausimai
Teisėtai pagrįsta pacientų lūkesčių dalis – kad nekokybiški gaminiai bus pakeisti ir kompensuoti. Praktikoje atsakomybė turi būti nustatoma grandine: gamintojas, tiekėjas ir pardavimo vieta turi bendradarbiauti aiškiai ir skaidriai. Kol kas gyventojams siūloma laukti oficialių sprendimų, o vaistinėms tenka aiškinti klientams, kodėl tam tikri preparatai yra nedostupūs, ir pasiūlyti saugias alternatyvas.
Trumpalaikis mažų priemaišų kiekis greičiausiai neprovokuoja ūmaus pavojaus sveikatai, tačiau pasikartojantys atvejai reikalauja stipresnės kokybės kontrolės, didesnio skaidrumo gamybos procese ir aiškių taisyklių kompensacijoms. Pacientams svarbu sekti oficialius pranešimus ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl tolimesnių veiksmų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.