Sveikatos apsaugos ministerija neseniai pristatė pirmąją išsamią analizę apie Lietuvos gyventojų išlaidas vaistams. Atliktas statistinis tyrimas „Gyventojų išlaidos vaistinėse ir vaistinių prekių pardavimų analizė“ atskleidžia, kokią sumą vidutiniškai mėnesio bėgyje skiria šalies gyventojai vaistinėse įsigytiems vaistams bei kitoms vaistinei priklausomoms prekėms. Šie duomenys pirmą kartą suteikia galimybę ne tik stebėti vaistų vartojimo įpročius, bet ir vertinti farmacijos rinkos tendencijas bei kainų pokyčius Lietuvoje.
Duomenys, surinkti 2025 metų rugsėjį, rodo, jog per šį laikotarpį Lietuvos gyventojai vaistinėse išleido daugiau kaip 84 milijonus eurų. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas vidutiniškai skyrė beveik 29 eurus per mėnesį vaistams ir susijusioms prekėms. Iš šių 29 eurų reikšminga dalis – daugiau nei 8 eurai – buvo išleisti nereceptiniams vaistams, kurie dažnai naudojami profilaktikai arba lengvų negalavimų gydymui. Kiek mažiau, apie 8,26 euro, teko receptiniams, bet nekompensuojamiems vaistams. Be to, maisto papildams gyventojai skyrė beveik 6 eurus, o kompensuojamiems vaistams, kurių kainą dalinai dengia valstybė, liko mažiau nei 1 euras.
Tyrimo svarba ir tikslai
Šis tyrimas yra įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 metų nutarimą, siekiant užtikrinti nuolatinį ir tikslų duomenų apie vaistų kainų pokyčius, pardavimų apimtis ir išlaidų struktūrą rinkimą. Tyrimas leidžia ne tik stebėti, kiek ir kokiems vaistams išleidžiama pinigų, bet ir išsamiau suprasti gyventojų vaistų vartojimo tendencijas bei sudaryti pagrindą taisyti vaistų politiką valstybės mastu.
Valstybės duomenų agentūros Sveikatos duomenų komandos vadovas dr. Julius Juodakis pabrėžia, kad tokie statistiniai duomenys yra itin svarbūs farmacijos politikos formavimui: „Šis tyrimas leis išsamiai vertinti gyventojų išlaidų dinamiką, vaistų vartojimo tendencijas ir bendrą rinkos būklę Lietuvoje.“
Tuo tarpu sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas atkreipia dėmesį į tyrimo naudą tiek pacientams, tiek valstybės institucijoms: „Tokie duomenys sudarys tvirtą pagrindą efektyviai vaistų stebėsenai ir prisidės prie skaidresnės, duomenimis grįstos farmacijos politikos.
Tikimės, kad šie duomenys taip pat pagerins Lietuvos atskaitomybę tarptautinėms organizacijoms ir leis palyginti situaciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.“
Vaistų išlaidų struktūros aktualumas visuomenei
Informacija apie vidutines gyventojų išlaidas vaistams yra labai svarbi ne tik sveikatos priežiūros specialistams ar politikams, bet ir patiems pacientams. Supratimas, kokie vaistai ir kaip brangiai yra įsigyjami, leidžia atpažinti sveikatos priežiūros sistemos iššūkius, pavyzdžiui, per didelį receptinių vaistų kainų svyravimą ar galimus vaistų pasirinkimo pokyčius visuomenėje.
Taip pat šie duomenys gali padėti identifikuoti, kiek gyventojai išleidžia maisto papildams, kas pastaruoju metu tampa vis aktualesne tema. Žmonių susidomėjimas papildais auga, tačiau ekspertai dažnai ragina visapusiškai įvertinti tokių produktų naudą ir poreikį, ypač atsižvelgiant į išlaidas.
Lietuvoje vykdomos vaistų politikos priemonės, remiantis tokiais statistiniais tyrimais, gali pagerinti vaistų kainų prieinamumą bei efektyvumą, o tai ilgainiui gali turėti teigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei sumažinti išlaidų naštą gyventojams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.