Vaistų vartojimas Lietuvoje auga sparčiai, o kartu didėja ir jų atliekų kiekis – per metus mūsų šalyje surenkama daugiau nei 30 tonų pasenusių vaistų. Dėl to itin svarbu žinoti, kaip tinkamai ir atsakingai atsikratyti nebetinkamų vaistų, kad tai nekenktų nei aplinkai, nei žmonių sveikatai.
Daugelis gyventojų pažįsta savo namų vaistinėlės turinį ir reguliariai peržiūri vaistus, tačiau nemaža dalis šio įpročio dar neturi. Tačiau netinkamai laikomi ar pasenę vaistai gali sukelti ne tik sveikatos pavojų, bet ir būti žalingi gamtai, jei išmetami ne vietoje.
Kur dėti pasenusius vaistus?
Pasibaigus vaistų galiojimo terminui arba sustojus jų efektyvumui, svarbu žinoti, kad jų negalima šiaip išmesti į komunalinių atliekų konteinerius ar nuleisti į unitazą. Vaistus rekomenduojama saugiai perduoti jų surinkimo vietoms, tokioms kaip artimiausia vaistinė ar stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, kur yra specialios talpos pavojingoms atliekoms.
Daugelyje vaistinių yra įrengtos specialios dėžės pasenusių vaistų surinkimui, kurios leidžia paprastai ir patogiai atsikratyti nereikalingų ar pasenusių preparatų. Svarbu pristatyti vaistus originaliose pakuotėse, nes taip palengvinama rūšiavimo ir utilizavimo procedūra.
Taip pat vaistus galima perduoti atliekų vežėjams, jei jų išvežimas organizuojamas pagal specialų grafiką, kuris apima pavojingų atliekų surinkimą. Tokiu būdu užtikrinama, kad vaistai nebūtų išmetami aplinkoje kenksmingu būdu.
Kaip rūšiuoti maisto papildus ir kitus medicininius produktus?
Įprastai namų vaistinėlėse sumaišomi ne tik vaistai, bet ir maisto papildai, kosmetika ar medicininės priemonės, pavyzdžiui, naudojimui nebetinkami pleistrai ar tvarsčiai. Svarbu žinoti, kad šios priemonės, skirtingai nei vaistai, nekelia didelės grėsmės aplinkai.
Maisto papildai, kaip tabletės ar kapsulės, išpakuoti turėtų būti išmetami į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius, o jų pakuotės—į pakuočių konteinerius.
Kosmetika ir medicininės priemonės taip pat skiriamos buitiniam atliekų tvarkymui, tad joms nereikia specialių sąlygų.
Pavojingos atliekos ir ką daryti su kitomis medžiagomis?
Reikėtų paminėti, kad vaistinėse nepriimami seni gyvsidabrio termometrai, sudužę matavimo prietaisai, adatos ar švirkštai. Tokios atliekos priskiriamos pavojingų atliekų kategorijai ir turi būti pristatomos specializuotoms įmonėms arba surenkamos stambiagabaričių atliekų aikštelėse.
Kodėl negalima mesti vaistų į komunalines atliekas ar kanalizaciją?
Išmetus vaistus, ypač antibiotikus ir kitus aktyviuosius preparatus, į komunalines atliekas ar kanalizaciją, kyla didelė rizika teršti aplinką – dirvožemį ir gruntinius vandenis. Cheminės medžiagos, likusios vaistuose, prasiskverbia į gamtą ir gali sukurti selekcinį spaudimą mikroorganizmams, tokiems kaip bakterijos ir grybeliai.
Šis procesas prisideda prie atsparumo antibiotikams atsiradimo, nes silpnesni mikroorganizmai žūva, o stipresni išlieka ir plečiasi. Tokie atsparūs mikrobai gali sukelti sudėtingai gydomas ligas žmonėms ir gyvūnams, todėl netinkamas vaistų tvarkymas turi plačias neigiamas pasekmes.
Ką daryti, jei vaistinė nepriima pasenusių vaistų?
Jei vaistininkai atsisako priimti senus vaistus, reikėtų apie tai informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Tuo tarpu galima pasinaudoti kitų vaistinių paslaugomis arba pristatyti vaistus į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
Namų vaistinėlės priežiūra ir prevencija
Patariama reguliariai, maždaug kas šešis mėnesius, peržiūrėti vaistinėlės turinį. Šį darbą patogu atlikti pagal tam tikrą tvarkaraštį – pavyzdžiui, rugsėjo ir kovo mėnesiais arba metų pradžioje ir viduryje. Tai padės laiku atrinkti nebetinkamus naudoti vaistus ir užtikrinti, kad namuose būtų tik saugūs ir veiksmingi preparatai.
Tokiu būdu išvengiama situacijų, kai pasenę ar netinkamai laikyti vaistai gali sukelti žalos sveikatai arba aplinkai. Be to, atidžiai prižiūrint vaistinėlę, galima efektyviau planuoti vaistų pirkimą ir vartojimą, taip sumažinant nereikalingų atliekų kiekį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.