Velykų šventės dažnai sukelia gausų šventinį stalą, kupiną įvairiausių gardumynų – nuo virtų kiaušinių ir mišrainių iki mėsos patiekalų bei įvairių užtepėlių. Tačiau vaistininkai ir sveikatos ekspertai ragina po šventinių savaitgalių elgtis atsakingai ir atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip saugiai laikyti šventinius maisto likučius, nes net ir tvarkingai atrodančios vaišės po kelių dienų gali būti nebe tinkamos vartoti, keliančios pavojų sveikatai.
Kaip saugiai laikyti virtus kiaušinius ir kitus Velykų patiekalus?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Rimvydas Bakas atkreipia dėmesį, kad neretai po didžiųjų švenčių žmonės į vaistinę kreipiasi dėl virškinimo sutrikimų, kurie dažnai kyla nuo nesaugiai laikomo maisto. Pavyzdžiui, virtus kiaušinius kambario temperatūroje saugu laikyti tik iki 2 valandų, o optimaliausia juos laikyti šaldytuve su lukštu. Tokiu būdu kiaušinių tinkamumo vartoti laikas gerokai pailgėja iki septynių dienų, tačiau jau po kelių dienų svarbu įvertinti jų kvapą ir išvaizdą, nes bakterijos gali daugintis nepastebimai.
Anot R. Bako, Velykų margučiai, kurie ilgai laikomi kambario temperatūroje, dažnai lieka tik stalo puošmena, o jų vartojimas gali būti nesaugus. Tą patį galima pasakyti ir apie mišraines, mėsos patiekalus bei užtepėles, kuriuos kambario temperatūroje saugu laikyti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šiuos patiekalus geriausia kuo greičiau perkelti į šaldytuvą ir suvartoti per dvi dienas. Ypač atsargiai rekomenduojama elgtis su užtepėlėmis, kurių sudėtyje yra žuvies ar jūros gėrybių – jas šaldytuve verta suvalgyti per parą, o kambario temperatūroje nepalikti ilgiau nei valandą.
Bakterijų dauginimosi rizika ir šaldytuvo laikymas
Po švenčių likęs maistas, ilgai laikomas kambario temperatūroje, tampa idealia terpė bakterijoms, tokioms kaip salmonelės ar Escherichia coli, sparčiai daugintis.
Šios bakterijos ypač aktyvios, kai temperatūra viršija +5 °C. Todėl net ir gerai atrodantis ar nekvepiantis maistas gali būti pavojingas vartoti. Be to, šventiniai patiekalai dažnai liečiami bendrais įrankiais, rankomis, todėl bakterijų plitimo rizika padidėja dar labiau. Mėsos patiekalai ir mišrainės su majonezu yra ypač palankios bakterijų dauginimuisi, nes juose daug drėgmės ir baltymų.
Rimvydas Bakas taip pat primena, kad maisto temperatūros svyravimai – kai patiekalai vieną kartą atšildomi, paskui vėl atvėsinami ir šildomi – labai skatina bakterijų dauginimąsi. Todėl tokį maistą rekomenduojama vartoti kuo greičiau, o ne kaskart laikyti ir šildyti iš naujo.
Kaip atpažinti nesaugų maistą ir ką daryti apsinuodijimo atveju?
Vertinant, ar maistas tinkamas vartoti, nepakanka žiūrėti tik į galiojimo datą. Svarbu atkreipti dėmesį į kvapą, tekstūrą, spalvą ir skonį. Pelėsio pėdsakai, rūgštus kvapas, pilkšva ar žalsva mėsa, pageltę pieno produktai ar patamsėję majonezo pagrindu pagaminti patiekalai yra aiškūs ženklai, kad maistas yra sugedęs ir jo vartoti nevalia.
Po nesaugaus maisto suvalgymo gali pasireikšti įvairūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas ar bendras silpnumas. Sunkesniais atvejais gali kilti karščiavimas, galvos svaigimas ir dehidracija. Tokiu metu labai svarbu atkurti skysčių balansą, vengti alkoholio ir gazuotų gėrimų, o viduriavimą stabdančius vaistus vartoti atsargiai, kad organizmas galėtų pašalinti toksinus.
Jei simptomai stiprūs arba nepraeina, ypač jei pasireiškia kraujas vėmime ar išmatose, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tinkamas maisto produktų laikymas ir sąmoningas požiūris į šventinius likučius padeda išvengti ne tik nemalonių pojūčių, bet ir rimtų sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.