Latvijos pasienio pareigūnai neįleido į šalį rokiškėno Ugniaus Gintauto, motyvuodami, kad patikrinimo metu gauta informacija leidžia manyti — jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Apie tai viešai pranešė pats jaunuolis, o spaudos pranešimuose bei ekspertų komentarais atkreiptas dėmesys į tai, kad U. Gintautas viešina vaizdo įrašus, kuriuose giria Rusiją ir publikuoja kelionių iš ten įspūdžius.
Kas nutiko pasienyje
U. Gintautas savo socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad gavo dokumentus latvių kalba, kuriuose nurodoma, jog jis yra „nacionaliniu mastu grėsmė“. Pačios jo žodžiais: „Manęs antrą dieną neįleidžia į [Europos] Sąjungą, čia turiu du oficialius lapus latvių kalba, kuriuose rašoma, kad aš esu nacionaliniu mastu grėsmė Latvijai“. Vyras teigia, kad dėl to jam teko apsukti kelis šimtus kilometrų ir įvažiuoti į Lietuvą per kitą punktą.
Elgesys internete ir ekspertų nuomonės
Pasienio tarnybų akiratyje atsidūrė žmogus, kuriam internete suteiktas etiketė „jauniausias vatnikas“ už simpatijas Rusijai ir propagandinio turinio kūrimą. U. Gintautas savo požiūrį aiškina trumpai: „Aš pasivadinau jauniausiu _vatniku_ [Lietuvoje], čia toks bajerio dalykas“, – taip jis apibūdina savo veiklą kaip humoro ar provokacijos riešutą. Tačiau tokie pareiškimai kartu su viešais vaizdo įrašais ir ryšiais su Rusijoje viešinamais turiniais pasienio tarnyboms kelia papildomų klausimų.
Politinės analizės specialistai įspėja, kad švelniosios galios kampanijos, kelionių įrašai ir režimo reklama gali būti naudojami platesnėms informacinėms operacijoms. „Jis dalyvauja propagandiniam Rusijos šou, reklamuoja tą režimą, rodo tą valstybę, bando vykdyti tokią švelniosios galios kampaniją“, – teigia Vilniaus universiteto politologas Nerijus Maliukevičius. Politologas priduria: „Tai gali būti situacijos, kuomet verbuojami. Neaišku, kas ir kaip su juo Rusijoje įvyko, kas su juo susitiko ir su kokiom užduotim jis grįžta atgal į Europą.“
Teisinis ir institucijų aspektas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas primena valstybės teises ir pareigas sprendžiant pasienio klausimus: „Kiekviena valstybė savo šalies piliečius neturi teisės neįsileisti, apgręžti arba priimti kažkokių kitų sprendimų neįsileisti“, – pažymėjo Giedrius Mišutis, aiškindamas, kaip veikia tarptautinės ir vidaus taisyklės pasienio patikrose.
Be to, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininko komentaras atkreipia dėmesį į atsakomybės aspektą: „Kiekvienas veiksmas turi savo kainą, nereiktų turbūt galvoti, kad jeigu taškaisi žodžiais, nieks nepaprašys tavęs atsakomybės. Latviai paėmė ir paprašė“, – sakė Laurynas Kasčiūnas.
Tolimesnės pasekmės ir viešoji reakcija
U. Gintautas žada skųsti sprendimą, tačiau viešoji diskusija rodo dvi pagrindines linijas: vieni laiko sprendimą proporcingu prevencijos priemonių kontekste, kiti pabrėžia žodžio laisvę ir jaunimo veiklą internete. Oficialiai šiais metais Lietuva neįsileido apie 1 300 trečiųjų šalių piliečių, iš jų 160 – dėl nepageidautinumo, daugiausia rusų ir baltarusių. Šis konkretus atvejis iliustruoja, kaip asmeninė veikla internete gali susidurti su valstybės saugumo politikos prioritetais.