Erkinis encefalitas Lietuvoje lieka realia ir pavojinga grėsme: virusas gali užklupti bet kada, o specifinio gydymo prieš jį nėra. Net fiziškai stiprūs ir aktyvūs žmonės gali patirti sunkių neurologinių komplikacijų, o pasveikimas ne visuomet reiškia pilną atkūrimą. Straipsnyje aptariame, kaip plinta liga, kokie būdingi simptomai, kokios gali būti pasekmės ir kodėl vakcinacija išlieka pagrindine apsaugos priemone.
Kaip užsikrečiama?
Pagrindinis infekcijos perdavimo būdas yra erkės įsisiurbimas – dažniausiai Ixodes ricinus rūšis. Be to, užsikrėsti galima ir per termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Tai reiškia, kad rizika egzistuoja ne tik aktyviai leidžiant laiką gamtoje, bet ir vartojant neapdorotą naminių gyvulių pieną.
„Dalis žmonių nepastebi erkės įsisiurbimo, nes mūsų kūnas to nejaučia. Įsisiurbusi ji maitinasi kelias dienas ir, jei tai būna pakinklis, nugara, jei erkė pasislepia tarp plaukų, o šukuojamasi nedažnai, nepastebėti tikrai labai lengva. Po to, kai ji pasimaitina, iškrenta savaime”, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medicinos entomologė Milda Žygutienė.
„Tokių atvejų būna kiekvienais metais ir paprastai nuo vieno židinio užsikrėtę būna 2-4 žmonės, dažniausiai tai būna vienos šeimos nariai ar kokiais nors kitais saitais susiję žmonės. Vėliau paaiškėja, kad jie visi vartojo maistui tą patį pieną. Pastaraisiais metais dažniau taip nutinka dėl ožkų pieno, nors lygiai taip pat gali būti ir nuo karvės”, – perspėjo M. Žygutienė.
Norint sumažinti riziką vartoti pernešamą virusą, pieną būtina pasterizuoti arba pakaitinti iki 70°C ir tokią temperatūrą palaikyti bent 5 minutes – tokiu būdu virusas žūsta.
Simptomai ir ligos eiga
Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų.
Dažniausiai ligos eiga yra dvibangė: pradiniame etape pasireiškia nespecifiniai simptomai – karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, bendras silpnumas. Po šio periodo gali sekti tariamas pagerėjimas, o vėliau – antra, sunkesnė banga, kai pažeidžiama centrinė nervų sistema.
Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Vilūnė Martinkienė pabrėžia: „Tada atsiranda neurologiniai simptomai, centrinės nervų sistemos pažeidimai. Ar žmogui pasireikš antroji banga, ar ne, priklauso nuo daugelio veiksnių – imuniteto stiprumo, amžiaus, gretutinių ligų, imunizacijos”.
Pasekmės ir gydymas
Erkinio encefalito pasekmės gali būti labai įvairios: nuo nuolatinių galvos skausmų ir dėmesio sutrikimų iki rimtų neurologinių defektų ar paralyžiaus. „Visiems reikia žinoti, kad specifinio gydymo nėra, nors, pavyzdžiui, Laimo liga gydoma antibiotikais, erkinio encefalito atveju vaistai paskiriami tik simptomų malšinimui, bet ne pačiai ligai”, – teigia M. Žygutienė. Gydymas yra simptominis ir palaikomasis, tad prevencija – ypač svarbi.
Statistika rodo, kad mirštamumas siekia apie 0,5–4 %, o apie trečdaliui persirgusių žmonių lieka ilgalaikės ar nuolatinės negalios požymiai.
Prevencija: skiepai ir asmens apsauga
Vakcinacija yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito. Pilna schema (trys dozės) suteikia aukštą apsaugą: apie 97 % pasiskiepijusių įgyja apsauginį antikūnių titrą. „Nepritariu, jog būtų nevertinga pasiskiepyti šią vasarą. Ar žmogus ruošiasi kitą vasarą jau numirti? Žinoma, idealiausia skiepytis žiemą, nes tada iki vasaros spės susidaryti imunitetas, bet tai nėra sezoninė vakcina. Ji visam likusiam gyvenimui, jei tik bus laikomasi skiepų kalendoriaus. Po antros vakcinos, kuri daroma po 1 mėn, praėjus 2 sav., jei imunitetas yra geras, apsauga nuo ligos jau susiformuoja. Todėl dabar būtų galima pasiruošti išeiti į miškus rudenį”, – ragina M. Žygutienė.
Be skiepų svarbios ir individualios apsaugos priemonės: atviri drabužių sluoksniai prie riešų ir kulkšnių, šviesūs drabužiai erkėms matyti, repelentų naudojimas, reguliarus apžiūrėjimas po buvimo gamtoje ir vartojamo pieno terminis apdorojimas. Tokios priemonės kartu su vakcinacija ženkliai sumažina riziką tapti ligos auka.
Šiuo metu, atsakingai vertinant riziką, vakcinacija ir paprasti saugos įpročiai išlieka geriausia apsauga prieš erkinį encefalitą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.